Pirmasis patikrinti šio fakto nuvyko ornitologas-fotografas Marius Čepulis ir netrukus patvirtino, jog paukštis apibūdintas teisingai – stebima baltosios pelėdos patelė. Tai labai įdomus faktas, nes ši rūšis nuo 1975 metų stebima tik devintą kartą.
Kitas įdomus momentas yra, jog, kaip tolimos šiaurės svečias, šis paukštis Lietuvoje pasirodė palyginti anksti – jau lapkričio antroje pusėje. Įprastai baltosios pelėdos stebėtos atėjus „tikrai“ žiemai. Juolab, jog kitos tolimos šiaurės rūšys – svirbeliai, čimšiakai, sniegstartės ir kt., dar nepasirodė įprastai gausiais pulkais. O paukščių stebėtojams tai puiki proga pamatyti rūšį, kurios stebėti žiemos mėnesiais reikėtų vykti į šiaurinius Skandinavijos ar Rusijos rajonus.
Baltoji pelėda yra tipiškas tundros paukštis, kurios perėjimo arealas siejamas su miškatundrės riba. Todėl ir žiemos metu piečiau esančiuose regionuose aptinkama atvirose vietose – plačiuose laukuose, pievose, rečiau dideliuose kirtimuose. Kaip ir daugelis šiaurės paukščių, yra palyginti nebaigšti, todėl ją pastebėti nebūtini žiūronai ar galingesnė optinė įranga.
Pabaigoje norime padėkoti Vaidui Mikalauskui, kuris pranešė LOD sekretoriatui apie prie jo sodybos stebimą retą baltąją pelėdą, šią tiksliai apibūdino, tuo būdu ne tik suteikdamas svarbią šaliai ornitofaunistinę informaciją, bet ir galimybę Lietuvos paukščių stebėtojams šį retą svečią pamatyti iš arčiau