Nuo 2012 metų vykdomas projektas atkurti aštriašnipių eršketų populiaciją Lietuvoje. Jo metu eršketai ženklinami specialiais žymekliais ir išleidžiami į upes, siekiant surinkti kuo daugiau informacijos apie šias žuvis. Projektą inicijavo Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, o finansavimą gavo per Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA).
Gamtos tyrimų centro biologas Kęstutis Skrupskelis ir projekto vadovas dr. Saulius Stakėnas teigia, kad nuo projekto pradžios floy-tag'ais (žymekliais) jau sužymėta 1000 į upes išleistų aštriašnipių eršketų jauniklių.
Sugavę taip paženklintas žuvis, žmonės praneša apie jų sugavimo vietą ir laiką, pristato atgal mokslininkams arba vis dar gyvybingas paleidžia tame pačiame vandens telkinyje, kur ir buvo pagautos. Tokiu būdu mokslininkai sužino, kur migruoja ženklintos žuvys, kaip jos auga.
Kita dalis ženklintų eršketų (60 vnt.) buvo pažymėti į pilvo ertmę įsiuvamais radijo žymekliais, veikiančiais per atstumą, tai per specialias radijo stoteles šias žuvis pažymėję mokslininkai turi galimybę stebėti jų migraciją realiu laiku.
Žymekliai eršketams įtvirtinami į raumenis specialiu pistoletu, o aktyvaus atsako radijo žymekliai žuvims įsiuvami į pilvo ertmę operacijos metu. Ženklinamos žuvys užmigdomos kelioms minutėms, padaromas nedidelis pjūvis jų pilve, per kurį į pilvo ertmę implantuojamas žymeklis. Pjūvio žaizda užsiuvama specialiais lėtai tirpstančiais chirurginiais siūlais bei užlipdoma specialia laikina dantų plomba.
Žymekliai netrukdo žuvims judėti ir nedaro jokio neigiamo poveikio, o implantavimo metu padarytas pjūvis užgyja per kelias dienas.
Kaip rodo Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkų praktika, 0,5 gramo ir vos kelių centimetrų ilgio ir pločio žymekliai netrukdo žuvims judėti ir nedaro jokio neigiamo poveikio, o implantavimo metu padarytas pjūvis užgyja per kelias dienas.
Šiuo metu atlikti tyrimai rodo, kad žuvys migruoti link jūros pradeda iškart po išleidimo. Vidutinis jų migracijos greitis pasroviui artimas upės tėkmės greičiui. Eršketų jaunikliai migruoti pasroviui pradeda tuoj po išleidimo, o tai labai sumažina jų pažeidžiamumą, padeda apsisaugoti nuo įvairių plėšrūnų.
Pagal žvejų verslininkų pranešimus, didžiausias eršketų pažeidžiamumas dėl verslinės žūklės – Kuršių mariose. Eršketas dėl savo kūno sandaros ypatumų itin lengvai įsipainioja tinkluose. Todėl daugiausia jų žūva yra Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantėje.
Mūsų ženklintus eršketus, išleistus Lietuvos vandenyse, pagavo ir Latvijos, Estijos ar net Suomijos teritoriniuose vandenyse. Toliausiai nukeliavęs eršketas pagautas Alandų salyne.
„Mūsų ženklintus eršketus, išleistus Lietuvos vandenyse, pagavo ir Latvijos, Estijos ar net Suomijos teritoriniuose vandenyse. Toliausiai nukeliavęs eršketas pagautas Alandų salyne“, – teigia K.Skrupskelis.
Vidutiniškai eršketų migracija nuo Šventosios upės vidurupio (Ukmergės raj.) iki Kuršių marių trunka 59 dienas.
