Oranžerija „Temperate House“ (Vidutinio klimato šiltnamis) Londono Kju soduose yra tokia didelė, kad joje galėtų sutilpti trys dideli reaktyviniai laineriai. Iki 2013 metų, kai ji buvo uždaryta, joje buvo auginama maždaug 1 000 rūšių augalai iš viso pasaulio.
„Visur buvo rūdys, luposi visi dažai, o pažvelkite dabar – visa švyti kaip nauja“, – naujienų agentūrai AFP sakė projekto vadovas Andrew Williamsas (Endrius Viljamsas), ekskavatoriams ir darbininkams užbaigiant paskutinius 41 mln. svarų (46 mln. eurų) atsiėjusio renovacijos projekto štrichus.
Kaltinės geležies ir stiklo pastatą 1860 metais suprojektavo garsus Viktorijos laikų architektas Decimus Burtonas. Oranžerija buvo atidaryta 1863-aisiais.
Vykdant renovaciją reikėjo išimti ir nuvalyti, pataisyti ar pakeisti 69 tūkst. atskirų elementų, restauruoti 15 tūkst. stiklo gabalų.
Didžiulėms metalinėms kolonoms prireikė tiek dažų, kad būtų buvę galima uždažyti keturias futbolo aikštes.
Iki didžiojo atidarymo likus maždaug porai mėnesių, sodininkai skuba sugrąžinti augalus, kurių daugelis renovacijos metu buvo perkelti į kitus botanikos sodo šiltnamius.
Oranžerija bus atidaryta gegužės mėnesį ir Kju sodų administracija tikisi šimtų tūkstančių lankytojų per metus.
„Šitoks pastatas to nusipelno, – sakė A.Williamsas. – Nemanau, kad dabar būtų galima pastatyti tokį pastatą.“
„Tai mylėjau, tai nekenčiau. Galiausiai iš pradžių įsimyli (projektą), tada imi jo nekęsti, o pabaigoje vėl myli. Tai sunkus darbas, – pasakojo jis. – Visi, kas dirbo čia, tikrai didžiuojasi, o dabar matot atnešamus augalus ... Fantastiška erdvė.“
Iki didžiojo atidarymo likus maždaug porai mėnesių, sodininkai skuba sugrąžinti augalus, kurių daugelis renovacijos metu buvo perkelti į kitus botanikos sodo šiltnamius.
„Truputį išbandymas“
„Tai buvo išties milžiniška operacija“, – sakė „Temperate House“ prižiūrėtojas Scottas Tayloras (Skotas Teiloras).
„2012 metais pradėjome iškelti ir dauginti augalus ... Tai užtruko iki 2014-ųjų, kai prasidėjo statybų darbai. Kad sugrąžintume visus augalus, prireiks maždaug devynių mėnesių“, – sakė jis.
Buvo atvežta maždaug 1,3 tūkst. kub. m dirvožemio, kuris maitins maždaug 1,5 tūkst. rūšių augalus.
Oranžerija bus suskirstyta į geografinių zonų skyrius, kuriuose bus demonstruojami augalai iš Afrikos, Amerikos, Australijos, Himalajų ir Azijos.
„Pagrindinė mūsų paskata atidarymui yra reta ir nykstanti flora“, – sakė S.Tayloras, prieš eidamas sodinti vienos australiškos palmės.
„Jų nepasiimsi iš parduotuvės, čia truputį išbandymas. Mums tikrai pasisekė, kad už 20 mylių (32 km) yra Tūkstantmečio sėklų bankas. Skambindavau jiems, rašydavau elektroninius laiškus, gavau visus šiuos augalus“, – sakė jis.
„Turime maždaug 50 rūšių, kurios yra retos ir nykstančios“, įskaitant augalus, kurių laukinėje gamtoje neberandama, aiškino S.Tayloras.
Vienas rečiausių eksponuojamų augalų bus į palmę panašus cikūnas iš Pietų Afrikos Encephalartos woodii.
Laukinėje gamtoje per visą istoriją buvo rastas tik vienas toks pavyzdys; gamtoje šių augalų jau seniai nebėra.
Užrašai informuos lankytojus apie augalams gresiančius pavojus, įskaitant keičiamą žemės naudojimą, invazines augalų rūšis iš kitų ekosistemų ir miškų kirtimą.
Oranžerijoje buvo įrengta nauja ventiliacijos sistema, geresnė šildymo sistema, į kurią šiluma tiekiama iš biomasės katilų netoliese.
Vis dėlto kai kurie vertingi augalai naujų namų nesulaukė.
„Turėjome didelę (palmę) jubėją (Jubaea), kuriai buvo 160 metų, – sakė S.Tayloras. – Ilgai, labai ilgai diskutavome, ką galėtume padaryti, bet ji būtų pramušusi stiklą. Neįmanoma iškelti lauk augalo, kuris viduje augo 160 metų. Todėl, deja, praradome išties didelį egzempliorių.“
Kju sodai turi naują oranžerijos priežiūros planą ir tikisi, kad rimtesnių darbų prireiks tik po 25 metų. Valstybės saugomam oranžerijos pastatui vis dar puikiai tarnauja Viktorijos laikų inžinerija.
„Pagrindinės kolonos, svarbiausia struktūra, yra originalios ir mums nereikėjo jų labai taisyti, – sakė A.Williamsas. – Jos stovės dar 100 metų. Tai didelis tvirtas pastatas, jis niekur nedings!“
