LXII Vilniaus aukcione – du ypatingi meno grynuoliai

Gegužės 22 d. pasirodęs LXII Vilniaus aukciono katalogas atnešė ir žinią apie du ypatingus bei retus itin vertinamų lietuvių dailininkų kūrinius. Tai – dailininko Petro Kalpoko (1880–1945) „Rudeniškas peizažas“ (1904) ir dailininko Adomo Galdiko (1893–1969) „Žydo Barucho portretas“ (1925–1926). Įdomu tai, kad abu šie kūriniai prieš beveik aštuonerius metus jau dalyvavo XXVI Vilniaus aukcione ir sukėlė dideles varžytuves.
Dailininko Petro Kalpoko (1880–1945) paveikslas „Rudeniškas peizažas“
Dailininko Petro Kalpoko (1880–1945) paveikslas „Rudeniškas peizažas“ / Vilniaus aukciono iliustracija

„Gal kas nors ir galvoja, kad susidariusioje situacijoje mes turėtume spausti stabdžio pedalą ir pasiūlyti kažką mažesnio, paprastesnio, pigesnio, tačiau tai – ne mūsų kelias. Atvirkščiai – be tradicinių dailės, grafikos, Varia Lituanica ir Varia rubrikų, siūlome ir keturis ypatingus fokusus. Tad šio aukciono turinį sudaro devynios rubrikos, kuriose iš viso – 160 lotų. Visi jie vertingi, tačiau didžiausia intriga sietina su dviem į aukcioną grįžusiais ypatingais meno grynuoliais“, – pranešime spaudai cituojama Vilniaus aukciono namų vadovė Simona Skaisgirytė-Makselienė.

Vienas labiausiai intriguojančių ir brangiausiai įkainotų aukciono kūrinių – labai ankstyvas ir retas dailininko P.Kalpoko darbas „Rudeniškas peizažas“. Apie tai, kad jis buvo sukurtas tuo metu, kai menininkas viešėjo pas savo mecenatą baroną Gustafą fon Mantoifelį (Gustav von Manteuffel, 1832–1916) Latvijoje esančiuose Kazdangos rūmuose (dabar muziejus), byloja palikta signatūra. Remiamas šio mecenato, P. Kalpokas aplankė Florenciją, Romą, Paryžių, 1904–1909 m. studijavo Miunchene A.Ažbės tapybos studijoje. Gali būti, kad „Rudeniškas peizažas“ buvo nutapytas jau šių studijų metu ir įdomus tuo, kad jame vyrauja secesinės stilistikos bruožai bei būsima „kalpokiška“ peizažų stilistika.

Pirmą kartą XXVI Vilniaus aukcione pasirodęs P.Kalpoko „Rudeniškas peizažas“ sukėlė gana dideles varžytuves: tąkart jo pradinė kaina pakilo daugiau kaip 40 proc. – iki daugiau kaip 20 tūkst. eurų. „Šiuo metu šio kūrinio vertė siekia dar apie 20 proc. daugiau, tačiau tikrąją vertę parodis tik aukcionas“, – įsitikinusi S.Skaisgirytė-Makselienė.

Beje, tai – ne vienintelis P.Kalpoko darbas LXII Vilniaus aukcione – kartu su juo kolekcijoje yra ir kitas, ypač „kalpokiškas“ kūrinys „Žiemos peizažas su upeliu“ (1935).

Antroji LXII Vilniaus aukciono intriga – ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu sukurtas dailininko A.Galdiko kūrinys „Žydo Barucho portretas“. Portreto žanrą dailininkas rinkosi retai, o konkretaus žmogaus vaizdavimas sutinkamas beveik išimtinai tik ankstyvojoje jo kūryboje, kuriai būdinga postimpresionizmo įtaka. Aukcione pristatomas kūrinys yra vienas iš dviejų žinomų A.Galdiko aliejumi tapytų žydo Barucho portretų. Jis įdomus ne tik psichologine vaizduojamo asmens charakteristika bei socialiniu tipažu, bet ir savo istorija, kuri išryškėja iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinio – Adelės ir Pauliaus Galaunių namų rinkinyje saugomų dailininko A. Galdiko laiškų meno istorikui, grafikui, muziejininkui P. Galaunei (1965–1969 m., JAV–Lietuva). Savo laiškuose dailininkas, teiraudamasis apie Lietuvoje likusių jo darbų bei kolekcijos likimą, kalba ir apie konkrečius kūrinius, tarp kurių ir – „Žydo Barucho portretas“, kurį pardavęs gautų „didelius pinigus“.

Vilniaus aukciono iliustracija/A.Galdiko kūrinys „Žydo Barucho portretas“
Vilniaus aukciono iliustracija/A.Galdiko kūrinys „Žydo Barucho portretas“

Kūrinys XXVI Vilniaus aukcione sukėlė didelį susidomėjimą: tąkart jo pradinė kaina pakilo beveik 50 proc. – iki daugiau kaip 13 tūkst. eurų. LXII Vilniaus aukcione šis darbas įkainotas 17 000 eurų.

Vilniaus aukciono namų vadovės teigimu, be šių ypatingų dailininkų kūrinių meno mėgėjai LXII Vilniaus aukciono kolekcijoje tikrai ras daug ir kitų pageidaujamų autorių ir jų kūrinių. Vienas tokių – Antano Žmuidzinavičiaus (1876–1966) tapyta drobė „Vileika | Vilnelė Vilniuje“, nutapyta tuo pat metu kaip ir Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje saugomas kitas žymus šio dailininko darbas „Neris ties Vilniumi“. Šalia tokių žvaigždžių rubrikoje „Lietuvos dailė“ rikiuojasi ir kitos – Kajetonas Sklėrius (1876–1932), Adomas Varnas (1879–1979), Liudas Truikys (1904–1987), Jonas Janulis (1888–1973), Steponas Varašius (1894–1982), Vladas Didžiokas (1889–1942), Jonas Šileika (1883–1960), Pranciškus Jurjevičius (1849–1924), Eugenijus Martynas Kazimirovskis (1873–1939) ir kt.

Įdomiai susifokusavo ir net keturios rubrikos „In focus“. Vienoje jų pristatomas gana negausiai atstovaujamos lietuviško meno, subrendusio ant arsiškojo ekspresionizmo pamatų, srovės – opartas, popartas ir post-popartas. Antrasis fokusas skirtas monumentaliam Lietuvos tapytojui Augustinui Savickui (1919–2012). Trečioji „In focus“ rubrika – tarsi atsvara: ji skirta grafikos virtuozui Mariui Liugailai (1953–2013) ir jo miniatiūriniam, juvelyrine estetika dvelkiančiam pasauliui.

Dar vienas fokusas – proginis. Jis susijęs su neseniai Vilniaus aukciono biblioteką papildžiusiu leidiniu „Meno pramonė. „Dailės“ kombinatų veikla“. Kaip ir leidinys, rubrika skirta pastarojo meto meno rinkos aktualijai – sugrįžtančiai kombinatų „Dailė“ produkcijai: vintažiniams, geros kokybės odos, tekstilės kūriniams, kurie jau dabar atrodo kaip puiki kolekcinė medžiaga.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų