Psichologai teigia, kad toks didelis dėmesys savo išvaizdai bei aprangai ne visada byloja apie išlavintą žmogaus skonį, dažniausiai nepriekaištinga išorė slepia vidinius asmenybės kompleksus, kurie yra bandomi maskuoti po prašmatnia „pakuote“.
Psichologijos moksle net yra tokia sritis kaip aprangos psichologija, kuri tyrinėja, kaip apranga atspindi žmogaus asmenybę, jo vidinę savijautą ir emocijas. Čia posakis „mados auka“ – ne gana paplitęs, pašiepiantis ir šiek tie ironiškas išsireiškimas, o klinikinė diagnozė. Pasak specialistų per daug didelis susikoncentravimas į ypač madingus rūbus, avalynę bei kitus stiliaus aksesuarus yra padidėjusio nepasitikėjimo savimi, psichologinės priklausomybės nuo visuomenės požiūrio ir neišvystyto savivertės jausmo ženklas.
Anot psichologų, žmogaus, kurio apranga (visiškai nesvarbu ar tai dalykinis kostiumėlis, ar sportinė apranga) yra per daug kruopščiai apgalvota, dažniausiai stengiasi po ja paslėpti savo nepilnavertiškumo jausmą, o aplinkiniams sukurti solidžios ir pasitempusios asmenybės įspūdį. Tuo tarpu, pasitikintys savimi ir turintys tvirtą dvasinę pusiausvyrą žmonės dažniausiai rengiasi gana paprastai, per daug į save neatkreipia dėmesio, nuosaikiai domisi mados naujovėmis ir aklai nesivaiko garsių prekinių ženklų. Jie puikiai jaučiasi ir su aptrintais džinsais, ir su vakarine suknele. Tiesa, už kiekvieno konkretaus aprangos stiliaus, kaip teigia psichologai, galima įžvelgti ir tam tikrą asmenybės sąmoningumo tipą.
Klasikinis stilius. Pagrindiniai šio stiliaus skiriamieji ženklai – saikingumas ir tradicinis, šiek tiek konservatyvus požiūris, derinat madingas tendencijas ir klasikinius apdarus. Šį stilių mėgsta pakankamai savimi pasitikinčios asmenybės, kurios nejaučia didelio poreikio aplinkiniams įrodyti savo reikšmingumą, tuo labiau aprangos pagalba.
„Granž“ arba dėvėto daikto stilius. Šis aprangos stilius išties didelis iššūkis dizaineriams. Suknelės ir rankinės, džinsai ir marškinėliai bei kiti drabužiai ir aksesuarai yra karpomi, plėšomi, mirkomi chlore, trinami aštriu statybiniu popieriumi, specialiai padengiami dėmėmis ir visa tai, kad sukurti šiuo metu ganau naują, tačiau sparčiai populiarėjantį dėvėtų rūbų stilių. Tai tikra priešingybė prabangai, elegancijai, rafinuotiems ir nepriekaištingos kokybės bei medžiagų daiktams. Tiesa, reikia pabrėžti, kad ši „dėvėta“ apranga gana brangi, kai kurie garsių įmonių džinsai kainuoja daugiau nei 6 tūkstančius JAV dolerių, todėl jį paprastai renkasi gana pasiturintys, tačiau nenorintys pabrėžti savo socialinio statuso žmonės. Be to, šis stilius patinka ir meniškiems, laisvų pažiūrų žmonėms, kurie su nostalgija prisimena hipių laikus.
Sportinis stilius. Sėkmingi bankininkai, makleriai, verslininkai ir kiti prabangiai gyvenantys žmonės, kurių stilius visada būdavo dalykinis ir griežtas, paskutiniu metu pradėjo nuo parduotuvių lentynų šluoti sportinę aprangą. Laisvo sportinio stiliaus suknelės ir rankinės, avalynė pakeitė įmantrius dizainerių kostiumėlius. Žinoma, sveiko gyvenimo būdo ir jaunatviškumo idėja užkariavo daugelio protus ir simpatijas, tačiau sportinis stilius nereiškia, kad žmogus pakeitė ir savo gyvenimo būdą. Pasak psichologų, toks aprangos stilius – tai asmenybės bandymas susilieti su kitais, jaustis kažkieno dalimi ir atsikratyti tam tikrų etikečių, kurias „priklijuoja“ solidūs ir prabangūs kostiumai.
Militaristinis stilius. Labai žemiškos, pastelinės ar net šiek tiek maskuojančios spalvos, artimos karinei aprangai, sunkūs aulinukai ir beformės striukės. Pasak psichologų, vyrai, pasirinkę tokį militaristinį stilių, kuria ryžtingos ir savimi pasitikinčios asmenybės įvaizdį, o štai moterys bando pabėgti nuo savo moteriškumo, aplinkinių susidomėjimo ir žvilgsnių. Kodėl? Priežasčių gali būti daug – nelaiminga meilė, griežtas auklėjimas vaikystėje, darbas vyriškame kolektyve, kuriame dailiosios lyties atstovei reikia kovoti už savo vietą po saule.
Fatališkos moters stilius. Gundanti, paslaptinga, žavi ir nepriklausoma moteris– fatališka moteris, kuriai stilių padeda susikurti tokie šiuolaikiniai seksualūs atributai, kaip bateliai su itin aukšta pakulne, prigludę rūbai, katės akių formos akiniai, madinga delninukė. Visa tai galima nebrangiai įsigyti didžiausiose elektroninėse parduotuvėse. Tiesa, trumpos bei madingos suknelės ir rankinės ne visada byloja apie padidėjusį seksualinį apetitą ar norą dominuoti, čia būtų galima teigti, kad moteris, kuri bet kokiomis priemonėmis bando sukurti fatališkos moters įvaizdį, nepastebi savyje kitų privalumų, kuriais galėtų atkreipti vyro dėmesį ir sukelti susižavėjimą. Ir psichologai, ir stilistai dažnai pabrėžia, kad kartais mažiau yra daugiau.
Etninis stilius. Indiškais, arabiškais, kiniškais ar lietuviškais liaudies motyvais marginti drabužiai bei aksesuarai – tai neatsiejama etninio stiliaus dalis, kuri sufleruoja aplinkiniams apie žmogaus norą keliauti, ištrūkti iš savo kasdienybės ir rutinos. Pasak psichologų, žmogus, apsigaubęs tautiniais padavimais ir legendomis, dažnai nori gyventi pasakoje, atsiriboti nuo realybės ir nukeliauti į savo svajonių pasaulį. Kita vertus, etninis stilius gali sufleruoti ir apie žmogaus priklausymą tam tikrai tautinei, filosofinei ar religinei kultūrai.
Apranga– vidinės savijautos atspindys, tačiau aklai pasitikėti psichologų nuomone tikrai nereiktų. Kartais drabužis yra tiesiog drabužis, po kuriuo niekas nesislepia.
