Naujausioje šio pokalbių šou serijoje humoristas Justinas Jankevičius visą valandą kamantinėjo maestro apie jaunystės prisiminimus, iškrėstas išdaigas, šlovės akimirkas ir jų kainą. Svečias, kaip įprastai, su sau būdingu sąmoju atsakinėjo į laidos vedėjo klausimus ir ne kartą privertė publiką kvatoti.
Meilė gimtajam Kaunui
Dar pačioje pokalbio pradžioje pašnekovas mestelėjo repliką, esą iki šiol jis prie nieko nepriekabiavo, nors dar 2001 m. tapo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu. Tai buvo ironiška reakcija į šių dienų aktualijas, kai net keli šiuo prestižiniu apdovanojimu įvertinti menininkai buvo viešai apkaltinti seksualiniu priekabiavimu.
D.Katkus jau daugiau kaip du dešimtmečius vadovauja savo įkurtam Šv. Kristoforo kameriniam orkestrui. Nors muzikantų kolektyvas ir pakrikštytas Vilniaus miesto globėjo vardu, jam vadovaujantis 75-erių altistas ir dirigentas neslepia išskirtinių simpatijų savo gimtajam miestui – Kaunui.
„Aš esu tikras kaunietis, kuris gimė Kaune ir šio miesto niekada neišdavė. Aš myliu jį, myliu jo architektūrą. Jau seniai sakiau, kad tai nuostabus miestas – jis turi savo pulsą, – kalbėjo „Kitokių pasikalbėjimų“ svečias. – Gimiau Žemaičių gatvėje, gyvenau Žemaičių gatvėje. Kai manęs kas paklausia, iš kur aš kilęs, atsakau, jog esu žemaitis iš Žemaičių gatvės.“
Flirtuodavo reliatyvumo tema
Profesorius pacitavo neseniai perskaitytą filosofišką mintį, esą „viską atsiminti – tai reiškia, nieko neatsiminti“. Nežinia, ką pašnekovas turėjo omeny, tačiau viso pokalbio metu jis pasižymėjo puikia atmintimi, su smulkiausiomis detalėmis vaizdingai pasakodamas apie jaunatviškas išdaigas ir iki ašarų juokingas kurioziškas situacijas.
„Kaip anuomet prieidavau prie merginos? Aš kalbėdavau apie Einšteino reliatyvumo teoriją. Pirmiausia trumpai nušviesdavau pačią teoriją, po to pateikdavau interpretacijas, o galiausiai eidavome į kiną. Ten psichologiškai veikdavau, bet irgi apie reliatyvumą vis kalbėdavau. Sakydavau, kad viskas gyvenime yra reliatyvu. Skaičių nepateikdavau, – pro ūsą šypsojosi D.Katkus ir čia pat juokais dar pridūrė. – Vaidindavau lengvai pasiekiamą, bet nieko neišeidavo: imk mane ir skaityk, o neskaitė.“
Tiesa, pirmoji simpatija jam užgimė tuomet, kai buvo vos trejų. Mėgino pabučiuoti, bet pusmečiu jaunesnė darželio draugė muistėsi ir neleido.
Aktorius su lakia fantazija
Paklaustas apie svajonių profesiją, D.Katkus prisiminė nuo mažumės buvęs „sužeistas“ tapti aktoriumi. Jo mama vaidino Telšių teatre, todėl ir pats jautė potraukį rinktis tokį kelią, tačiau netrukus pasirinko muziką.
Pasak jo, aktorystė – itin sunki profesija, reikalaujanti daug talento. Vis dėlto truputėlis fantazijos ir netikrumo turi būti kiekvieno žmogaus gyvenime, įsitikinęs D.Katkus ir čia pat pateikia dar vieną karikatūrišką situaciją iš asmeninės patirties.
Kartą jis sulaukė pasiūlymo atsidurti pirmosios knygos „Kas yra kas Lietuvoje“ puslapiuose. Paprašytas pateikti savo biografijos faktus, muzikantas išgalvojo, esą jis yra pasaulio neįgaliųjų trišuolio čempionas: „Parašiau, kad nušokau 9 metrus ir 5 centimetrus, o paskiau lošiau krepšinį „Žalgirio“ komandoj su Lagunavičiumi ir galiausiai buvau Lietuvos krepšinio rinktinės narys. Jie viską išspausdino! Šakės“, – eilinį kartą juoku pratrūko D.Katkus, kartu su J.Jankevičiumi ir visa salėje susirinkusia publika.
Šįkart „Kitokių pasikalbėjimų“ svečias rimtoms kalboms negaišo laiko. Pavadintas Lietuvos pasididžiavimu, D.Katkus ir čia rado progą pašmaikštauti, esą tiek jis, tiek ir visi kiti pasididžiavimai yra „per klaidą“.
„Visą gyvenimą buvau labai sąžiningas. Dabar, žinoma, apmaudu. Brangūs žiūrovai, nebūkit per daug sąžiningi – gailėsitės“, – šyptelėjo pašnekovas.
Daugiau jo minčių rasite pasižiūrėję pilną šio pokalbio vaizdo įrašą:
Antradienį „Kitokių pasikalbėjimų“ laidoje viešės „G&G Sindikato“ siela Gabrielius Liaudanskas-Svaras, o kovo 16-ąją į svečius pokalbiui pas J.Jankevičių atvyks stilistė Agnė Jagelavičiūtė.
