Ši studija patvirtino seniai iškeltą prielaidą, kad liga, nuo kurios viduramžiais išmirė apie trečdalis Europos gyventojų, yra kilusi iš Kinijos.
Tarptautinė mokslininkų grupė nustatė marą sukeliančių bakterijų Yersinia pestis 17 linijų DNR nukleotidų seką ir išsiaiškino iš bendro protėvio dėl mutacijų išsivysčiusių mikroorganizmų „šeimos medį“.
„Rezultatai rodo, kad maras atsirado Kinijoje prieš daugiau nei 2 600 metų“, – pranešė šiame tyrime dalyvavęs Prancūzijos gamtos istorijos muziejus.
Mokslininkai nurodė, kad šis tyrimas gali būti naudingas aiškinantis kitų pavojingų bakterijų, tokių kaip juodligės ir džiovos sukėlėjai, kilmę.Ši liga Didžiuoju šilko keliu prieš daugiau nei 600 metų pasiekė Vakarų Europą, o vėliau Afriką – tikriausiai kartu su XV amžiaus kinų jūrų keliautojo Zhang He vadovaujama ekspedicija, nurodė muziejus.
Molekulinės biologijos duomenys rodo, kad Jungtines Valstijas maras pasiekė iš Kinijos per Havajus XIX šimtmečio pabaigoje.
Pirmiausiai jis išplito Kalifornijoje per San Fransisko ir Los Andželo uostus, o vėliau ligos sukėlėjai buvo pernešti į žemyno gilumą.
„Šis darbas akcentuoja specifines bakterijų mutacijas, rodančias, kaip užkratas vystėsi tam konkrečiuose geografiniuose regionuose, – sakoma Paryžiaus gamtos istorijos muziejaus pranešime spaudai. – Tačiau jame ypatingai pabrėžiama, kad viena po kitos sekusios epidemijų bangos yra kilusios Centrinėje Azijoje ir Kinijoje.“
Mokslininkai nurodė, kad šis tyrimas gali būti naudingas aiškinantis kitų pavojingų bakterijų, tokių kaip juodligės ir džiovos sukėlėjai, kilmę.
Studijai, kuri sekmadienį buvo paskelbta mokslo žurnalo „Nature Genetics“ tinklalapyje, vadovavo Airijoje veikiančio Korko universiteto koledžo tyrėjas Markas Achtmanas. Tyrime taip pat dalyvavo mokslininkai iš Didžiosios Britanijos, Kinijos, Prancūzijos, Vokietijos, Madagaskaro ir Jungtinių Valstijų.
Gamtoje Y.pestis yra paplitusi graužikų, tarp jų žiurkių, organizmuose. Šias bakterijas žmonėms gali pernešti blusos, prisisiurbusios užsikrėtusių gyvūnų kraujo.
Smarkų limfmazgių tinimą sukelianti Y.pestis infekcija vadinama buboniniu maru.
Labiau užkrečiama, tačiau retesnė šios ligos atmaina yra vadinamasis plaučių maras. Jis išsivysto, kai žmogus užsikrečia bakterijomis, įkvėpęs skysčio lašelių, pasklidusių ore kosint buboniniu maru sergančiam žmogui.