Šio kaimo žmonės yra labai nuoširdūs, svetingi ir moka džiaugtis bendryste. Margioniškių bendruomenė turbūt skaičiuoja šimtmečius, tačiau oficialiai registruota ji gyvuoja dešimtį metų. Ta proga margioniškiai surengė įspūdingą šventę „Margionių kaimelis – mielas kaip tėvelis“, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Jubiliejinės šventės rytą bendruomenės jubiliejų jie įamžino prie kaimo drevės pasodindami dešimt ąžuoliukų. Vėliau kaimo kapinaitėse pagerbė bendruomenės steigėjus ir kitus kaimo žmones. Tada visi rinkosi į klojimo teatre vykusią jubiliejinę šventę.
Asociacijos „Margionių kaimo bendruomenė“ valdybos pirmininkė Lina Vosylienė pasidžiaugė aktyviais kaimo žmonėmis ir per dešimtmetį nuveiktais svarbiais darbais – kaime įrengtu dideliu tvenkiniu ir šalia jo gražiai sutvarkyta aplinka, įrengtu gręžiniu kaimo kapinaitėse, atstatytu aštuoniolikos metrų su dviem kryžmom kryžiumi, kuris Lietuvoje beveik didžiausias, daugybe smulkesnių veiklų.
Buvo padėkota prieš dešimt metų bendruomenę steigusiems margioniškiams, jiems įteiktos skulptūrėlės „Angelas“.
Asociacijos „Margionių kaimo bendruomenė“ istorija, veiklos ir švenčių akimirkos sugulė į gražų spalvingomis nuotraukomis iliustruotą jubiliejui išleistą leidinuką, kuris buvo padovanotas kiekvienam kaimo gyventojui.
Po bendruomenės veiklų pristatymo ir sveikinimo kalbų dzūkiškom dainom jubiliejinę šventę tęsė kaimo dainininkės, į sceną lipo Margionių kaimo artistai. Jie suvaidino dabartinės šio teatro vadovės Rimutės Avižinienės režisuotą A.Vilkutaičio–Keturakio komediją „Amerika pirtyje“, kurią pirmąkart šiame klojimo teatre vaidino prieš devyniasdešimt metų. Charizmatiški margioniškiai suvaidino taip įtaigiai, kad žiūrovai plojo net atsistoję ir tvirtino, jog neabejotinai iš jų tikrai yra ko pasimokyt net ir profesionalams.
Šventės metu šalia klojimo teatro šurmuliavo ūkininkų ir amatininkų turgelis, kuriame darbštūs margioniškaii ir aplinkinių kaimų žmonės prekiavo savo išaugintu derliumi bei gražiais dirbiniais. Veikė rudens gėrybių paroda–konkursas, kurio metu visi grožėjosi margioniškių išaugintomis ir išeksponuotomis daržovėmis – milžiniškais moliūgais, cukinijomis, morkomis, burokėliais, bulvėmis, svogūnais. Smagų konkursą surengę margioniškiai rinko didžiausią moliūgą, įdomiausią daržovę, gražiausiai papuoštą daržovę, daržovių kompoziciją. Prizininkai buvo apdovanoti padėkomis ir dovanėlėmis.
Jubiliejinę šventę vainikavo nuotaikingas instrumentinio folkloro ansamblis „Ratilai“ koncertas, kurio metu, kaip sakė margioniškiai, „net stogas kilnojos“, o šventės dalyviai šoko ir dainavo kartu. Margioniškių vaišingumą liudijo skaniausiais dzūkiškais patiekalais nuklotas vaišių stalas. Sužvarbusieji buvo pavaišinti ant laužo virta grybiene. Bendruomenės jubiliejus buvo pažymėtas ir dangų nuspalvinusiais fejerverkais. Gerą nuotaiką dovanojo nuotaikingos Margionių etnografinio ansamblio moterys ir šaunūs kaimo muzikantai. Iki vėlaus vakaro Margionių klojime netilo gražios dzūkiškos dainos ir smagus šventės šurmulys.
Margionys turi savo charizmą. Tai pajaučia kiekvienas, apsilankęs šiame nedideliame, maždaug penkiasdešimt gyventojų turinčiame kaime. Patys margioniškiai su nostalgija mena tuos laikus, kai kaime kiekvienoje troboje buvo po lopšį, kai čia ir mokykla veikė, visais laikais buvo stipri lietuvybės, patriotizmo ir meilės savo kaimui dvasia. Galbūt todėl devyniasdešimt metų čia tebegyvuoja Margionių klojimo teatras, kuriame tebeplevena prieš dvidešimtmetį į Nebūtį iškeliavusio Margionių „Strazdelio“ – kaimo šviesuolio, poeto ir „režisoriaus“ Juozo Gaidžio – dvasia. Čia kiekviename kaimo name gyveno ar gyvena po artistą.
Juk margioniškiai, pirmąkart 1929 metais suvaidinę A.Vilkutaičio-Keturakio komedijoje ,,Amerika pirtyje“, kurią, vietinio jaunimo padedamas, pastatė Margionių pradžios mokyklos mokytojas Teofilis Sukackas, vaidina iki šiol. Kaime gyvos ir ypatingai pagarbiai bei gražiai puoselėjamos Vėlinių tradicijos – aštuonias dienas kapinaitėse kūrenant Vėlinių laužus ir nuoširdžiai meldžiantis. Margioniškiai didžiuojasi turį šalia kapinaičių pastatytą vieną didžiausių Lietuvoje medinį aštuoniolikos metrų su dviem kryžmom kryžių. Dažni lankytojai žavisi kaimo gale esančia Skroblaus versme „Bobos daržas“. Kaimo gyventojai sako privalantys gerbti, saugoti ir perduoti ateinančioms kartoms savo iš tėvų paveldėtas tradicijas, ir kol gyvas nors vienas margioniškis, tos tradicijos tikrai gyvuos.
