Tačiau daugelis mūsų dienų majų sako nesuprantantys, kodėl kilo toks sąmyšis.
Majai, kurių dauguma dabar išpažįsta krikščionybę, stebisi užsieniečių turistų antplūdžiu senovės majų miestuose pietų Meksikoje ir kitose Centrinės Amerikos šalyse, kurių aukso amžius baigėsi prieš kelis šimtmečius.
Senovės majų naudoto „ilgojo skaičiavimo“ kalendoriaus ekspertai žino, kad šių metų gruodžio 21-oji žymi vieno iš 5 125 metų trukmės ciklų pabaigą, o vienas iškilus praeito amžiaus 7-o dešimtmečio mokslininkas yra pareiškęs, kad majai šią datą galėjo siekti su kokiais nors galimais apokalipsiniais įvykiais.
Mokslininkai ir akademikai perspėjo, kad tas pareiškimas buvo pernelyg sureikšmintas, ir stengėsi išsklaidyti nuogąstavimus, kad artėja žmonijos galas.
Tačiau kelis pastaruosius dešimtmečius ši tema buvo intensyviai išnaudojama populiariosios kultūros, todėl kai kurių Vakarų pasaulio alternatyviųjų tikėjimų sekėjai ateinantį penktadienį laiko diena, per kurią gali įvykti sukrečiančių pokyčių.
„Tai psichozė, laikinas pamišimas“, – sako 29 metų psichologė Vera Rodriguez, Meksikos majė, gyvenanti Isamalio mieste Jukatano valstijoje, netoli buvusio senovės majų šventojo miesto Čičen Icos.
„Manau, tai blogai mūsų visuomenei ir mūsų kultūrai“, – pridūrė ji.
V.Rodriguez kalbėjo savo namuose, kur jos du vaikai žaidė svetainėje, papuoštoje kalėdinėmis eglutėmis ir Santa Klauso statulėlėmis.
Meksikos vyriausybė prognozuoja, kad šiemet pietinius regionus aplankys apie 50 mln. turistų iš visos šalies ir užsienio. Vien Čičen Icoje jų penktadienį susirinks apie 200 000.
„Tai puiki diena verslui, tačiau man ji bus tokia pati, kaip ir visos kitos“, – sakė 34 metų gėrimų pardavėjas majas Julianas Nohuicabas, dirbantis senovinio Kobos miesto griuvėsiuose Kintana Roo valstijoje, esančiuose netoki pajūrio kurorto Kankuno.
Žvelgdami į autobusus, vežančius į jų tėvynę daugybę žilaplaukių pensininkų ir į dredus plaukus susivėlusių kuprines tempiančių jaunuolių, seni ir jauni majai tik beviltiškai atsidusdavo, paklausti, kada ateis pasaulio pabaiga..
„Mes tuo netikime, – pareiškė 41 metų namų šeimininkė ir trijų vaikų motina Socorro Poot (Sokoro Poot), gyvenanti Holkos kaime už maždaug 40 kilometrų nuo Čičen Icos. – Tos dienos ir valandos nežino niekas – tik vienas Dievas.“
UŽJŪRIO ĮSIBROVĖLIAI
Senovės majų civilizacija, kurios šaknys siekia IV šimtmetį prieš mūsų erą, labiausiai klestėjo 250-900 mūsų eros metais, kai ši tauta viešpatavo didelėje teritorijoje, apimančioje dalį dabartinės pietų Meksikos, Gvatemalos, Hondūro, Salvadoro ir Belizo.
Vėliau ši kultūra, išradusi hieroglifų raštą ir sukūrusi pažangią astronomijos sistemą, patyrė lėtą saulėlydį, tačiau kai kurie civilizacijos centrai gyvavo iki pat XVI amžiaus, kol juos galiausiai užvaldė ispanai.
Manoma, kad mūsų dienomis bent 7 mln. etninių majų gyvena Meksikoje, Gvatemaloje ir kitur Centrinėje Amerikoje.
Dauguma jų oficialiai yra katalikai, nors jų tikėjime išlikę daug senųjų papročių ir religijų liekanų. Sprendžiant iš 2000 metų Meksikos gyventojų visuotinio surašymo, keli šimtai majų išpažįsta judaizmą, taip pat yra saujelė budistų.
Legendos apie žmonių aukojimą, architektūros pasiekimus ir domėjimąsi žvaigždėmis lemia įsivaizdavimą, kad majai yra antgamtinių galių turinti tauta. Pasak ekspertų, ne mažiau klaidingi įsitikinimai, kad majai išmirė, atvykus ispanų konkistadorams.
„Mintis, kad jų kultūra nugrimzdo giliai į praeitį, yra viena iš priežasčių, palaikančių įsitikinimą, kad jie yra paslaptingi, tarsi nužengę iš kito pasaulio“, – aiškino majų kultūros žinovas Davidas Stuartas (Deividas Stiuartas) ir Teksaso universiteto.
Iš tikrųjų daug majų gyvena kaimiškose vietovėse, kur dažnai stinga geriamojo vandens, prastas susisiekimas ir menkai išvystyta švietimo sistema.
