Šių metų dalyviai – išties margos asmenybės. Tai Lietuvoje gyvenantis ir dirbantis dizaineris Mantas Lesauskas, Švedijoje gyvenanti menininkė Viktorija Šaulytė, iš JAV atvykusi grafikė Danguolė Kuolienė, Portugalijoje, Lisabonoje, dirbanti ir vizualųjį meną kurianti Jūratė Weiss-Jarulytė, Švedijoje įsikūrusi režisierė Marta Dauliūtė, Graikijoje dirbanti režisierė Iris Ponkina, choreografė iš Belgijos Rasa Alksnytė, grafikos dizainerė Darija Sapozenkova-Hauge, jau 6 metus gyvenanti Norvegijoje, Osle, bei tapytojas Ričardas Milukas iš Lietuvos.
Pasak projekte dalyvaujančių menininkų, dialogas, kaip procesas, yra kur kas reikšmingesnis nei rezultatas. Tiesa, dalyviai neslėpė ir šiokio tokio nusivylimo – dėl sunkmečio anksčiau savaitę trukęs projektas buvo prikirptas iki trijų dienų. Kita vertus, jie priėmė tai kaip iššūkį. Esminis visų metų „Migruojančių paukščių“ tikslas – suburti emigravusius bei Lietuvoje likusius menininkus ir paskatinti juos toliau kurti bendrus projektus.
„Migruojantys paukščiai neturi intencijos grąžinti žmones į Lietuvą, bet nori užmegzti ryšius ir paskatinti bendradarbiauti. Menininkai Rytų ir Centrinėje Europoje yra linkę judėti viena kryptimi į Vakarus, o iš Vakarų grįžti čia didelio susidomėjimo nėra. Emigravę menininkai nėra skatinami čia kurti, tad susidaro tuštuma, kurią norime užpildyti“, – trečiadienį pristatydama šių metų projektą sakė idėjos autorė ir organizatorė, kostiumo dizainerė Jolanta Rimkutė. Ji teigė šiemet ypatingą pareigą tęsti „Migruojančių paukščių“ veiklą jautusi dėl to, kad dauguma menininkų susirado organizatorius patys ir neteko emigravusių meno žmonių ieškoti per išeivijos bendruomenes ar ambasadas.
Trečius metus projekte dalyvaujanti R.Alksnytė sakė net nenorinti savęs vadinti tiesiog dalyve, mat jai iš tiesų rūpi žmonių, kurie išvažiavo, likimas. „Dabar dirbu Klaipėdos muzikiniame teatre – tai „Migruojančių paukščių“ rezultatas. Gali kurti vienas, bet menininkui reikia pasitikrinti, gauti naujos informacijos, žinoti, kur link pasaulis eina. Nes kai dirbame vieni, net noras išvengti stereotipų tampa stereotipu. Dialogas praplečia akiratį ir padeda gyventi toliau, daro įtaką mano kūrybai“, – projekto prasmingumą pabrėžė menininkė.
Tiesa, šiemet „Migruojantys paukščiai“ buvo skirti menininkams susipažinti, užmegzti kontaktus, pasimokyti vieniems iš kitų, tačiau projekto metu nebuvo kuriama konkrečių darbų. Organizatoriai viliasi, kad užmegztos pažintys paskatins menininkus bendradarbiauti ir šie ateityje pristatys drauge kurtų darbų.