Pitsbergo universitetas T.Starzlo šeimos vardu paskelbė, kad jis mirė šeštadienį, savo namuose Pitsberge.
1963 metais T.Starzlas atliko pirmąją pasaulyje kepenų persodinimo operaciją, o 1967-aisiais – pirmąją pasaulyje sėkmingą kepenų persodinimo operaciją.
Be to, pirmasis ėmė persodinti mirusių žmonių inkstus. Vėliau jis šį procesą ištobulino su organais, kurių donorai buvo identiški dvyniai ir kiti kraujo giminaičiai.
Po pirmosios sėkmingos T.Starzlo kepenų persodinimo operacijos panašiomis operacijomis buvo išgelbėta tūkstančiai gyvybių.
Po pirmosios sėkmingos T.Starzlo kepenų persodinimo operacijos panašiomis operacijomis buvo išgelbėta tūkstančiai gyvybių.
„Mes laikome jį transplantacijos tėvu, – sakė dr. Abhinavas Humaras iš Thomas E.Starzlo transplantacijos instituto. – Jo palikimą transplantacijos srityje sunku nusakyti žodžiais – jis tikrai didžiulis.“
T.Starzlas 1981 metais pradėjo dėstyti chirurgiją Pitsbergo universiteto Medicinos mokykloje, kur jo atlikti imuninę sistemą slopinančio preparato ciklosporino tyrimai transformavo transplantaciją iš eksperimentinės į procedūrą, teikiančią pacientams vilčių išgyventi beviltiškais organų veiklos nepakankamumo atvejais.
Persodintų organų atmetimo problemą išsprendė T.Starzlo išplėtotas gydymas ciklosporinu ir steroidais.
Iki 1991 metų T.Starzlas vadovavo Pitsbergo universiteto medicinos centro transplantacijos skyriui, o vėliau buvo paskirtas direktoriumi Pitsbergo universiteto Transplantacijos institute, kur tęsė proceso, kurį pavadino chimerizmu, tyrimus. Jie rėmėsi jo 1992 metų straipsniu apie teoriją, kad organizmas „išmoksta“ neatmesti naujų organų be imunosupresantų.
Šis institutas 1996 metais buvo pavadintas T.Starzlo vardu; jis toliau ėjo jo direktoriaus pareigas.
T.Starzlas rašė, kad iš tikrųjų nemėgo daryti operacijų ir kad kaskart rengiantis operacijai jį iš baimės net pykindavo.
1992 metų autobiografijoje „Žmonės galvosūkiai: transplantacijos chirurgo atsiminimai“ (The Puzzle People: Memoirs of a Transplant Surgeon) T.Starzlas rašė, kad iš tikrųjų nemėgo daryti operacijų ir kad kaskart rengiantis operacijai jį iš baimės net pykindavo.
„Visą savo gyvenimą siekiau išsivadavimo“, – sakė jis viename interviu.
Pitsbergo meras Williamas Peduto sakė, kad T.Starzlas „padėjo pamatus Pitsbergo universiteto lyderystei biomedicinos tyrimų ir transplantacinės chirurgijos srityse, ir mes būsime amžinai dėkingi už jo palikimą“.
T.Starzlas gimė 1926 metų kovo 11 dieną Le Marse Ajovoje. Jo motina buvo slaugytoja, o tėvas – mokslinės fantastikos rašytojas ir vietos laikraščio leidėjas.
T.Starzlo gedi žmona Joy Starzl, su kuria jis išgyveno 36 metus, sūnus Timothy ir vaikaitis.
