Ši išvada buvo padaryta studijoje, paskelbtoje žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ (PNAS) ir pagrįstoje iki šiol didžiausia duomenų imtimi, siekiant nustatyti žmonių lyčių santykį lemiančias priežastis, kurios buvo menkai ištyrinėtos.
Tie duomenys surinkti Jungtinėse Valstijose, o tyrimo objektas buvo „lyčių santykis įvairiose nėštumo fazėse, įskaitant 3–6 dienų amžiaus embrionus, gautus naudojant dirbtinio apvaisinimo technologijas, (taip pat nustatytas) po dirbtinai sukeltų abortų, choriono gaurelių biopsijos, vaisiaus vandenų tyrimų ir naudojant JAV duomenis apie persileidimus ir gyvus gimusius kūdikius“, – sakoma PNAS straipsnyje, paskelbtame Harvardo ir Oksfordo universitetų mokslininkų grupės.
Mokslininkai nustatė, kad apvaisinimo metu moteriškų ir vyriškų gemalų būna po lygiai, bet toliau vystantis nėštumui būna laikotarpių, kai vyriškų embrionų žūties tikimybė tampa didesnė negu moteriškų – ypač pirmąją savaitė po apvaisinimo.
Tačiau turėjai taip pat nustatė, kad 10–15 nėštumo savaitę moteriškų embrionų mirtingumas būna didesnis.
Vėliau tikimybė mirti negimus vėl atsigręžia berniukų nenaudai – vyriškos lyties vaisių persileidimai būna dažnesni, ypač 28–35 nėštumo savaitę, sakoma studijoje.
Tačiau apskritai įsčiose žūva daugiau moteriškos, o ne vyriškos lyties embrionų, nustatė mokslininkai.
„Tai fundamentalios įžvalgos apie ankstyvąjį žmonių vystymąsi“, – rašo studijos autoriai.
Jų tyrimo rezultatai prieštarauja ankstesnėms studijoms, kuriose buvo teigiama, kad berniukų pradedama daugiau negu mergaičių ir kad nėštumo metu žūva daugiau vyriškų gemalų.
