Nors kinų raštas reklaminiame lankstinuke iš tiesų vizualiai atrodo gražiai, tačiau prieš spausdinant jį ant mokslinio leidinio viršelio pirmiausiai reikėjo pasidomėti, ką kinų hieroglifai reiškia.
Vokiečių mokslininkų vadovybė išraudo, kai sužinojo, jog ant rimto žurnalo viršelio atsirado Macau striptizo klubo reklama. Maketuotojai manė suradę kinų poemos posmą, kuris ir „papuošė“ Max Planck instituto žurnalo numerį, skirtą Kinijai.
Pagal teksto pobūdį galima spėti, jog šis lankstinukas reklamuoja Honkonge ar Macau esantį viešnamį, kuriame lankytojai laukiami visą parą.
Max Planck institutas pripažino padaręs klaidą, nors jo atstovai teigė prieš tai konsultavęsi su vokiečių specialistais, išmanančiais kinų raštą.
„Apgailestaujame, kad teksto prasmė pasirodė esanti visai kita, nesuprantama žmogui, kuriam kinų kalba nėra gimtoji. Šiuo tekstu nenorėjome įžeisti ar kitaip papiktinti kinų skaitytojų,“ – rašoma instituto atsiprašyme.
Vis dėlto šis žurnalo numeris sukėlė įžeidesnių kinų pyktį, įsitikinusių, jog vokiečių institutas sąmoningai atspausdino nešvankų viršelį, norėdamas įžeisti Kiniją. Visgi daugelis interneto komentatorių į šį kuriozą pažvelgė su sveika humoro doze.
Kai išaiškėjo vokiečių padaryta klaida, žurnalo tiražas jau buvo atspausdintas. Tačiau internetinėje leidinio versijoje nešvankus viršelis pakeistas šveicarų jėzuito Johanneso Schrecko knygos antrašte „Iliustruotas keistų įrengimų aiškinimas“.
Kinų kalba yra toninė; tai reiškia, kad panašiai skambantys žodžiai dažnai gali turėti visai kitas prasmes, priklausomai nuo to, kaip jie ištariami.
Taip pat galima išgirsti ne vieną istoriją, kai kinų kalbos nemokančius užsieniečius tatuiruočių salonuose išpuošdavo hieroglifais, kurių reikšmė ypatingo žavesio nekelia.
