Nukaldintos dvi S.Batoro laikų auksinių monetų – 10 dukatų (vadinamų portugalais) bei 1 dukato – replikos.
Jos nukaldintos iš gryno 999 prabos aukso ir yra beveik identiškos XVI amžiuje naudotiems originalams. Lietuvos muziejuose šių monetų originalų nėra.
„Didžiosios – dešimties dukatų – replikos vaizdas pasiskolintas iš Ermitažo muziejaus Sankt Peterburge. Dar kopijos yra Varšuvoje ir Vienos muziejuose. Iš Vienos muziejaus skolinomės vieno dukato vaizdus. Kadangi šių monetų gauti fiziškai neįmanoma, mes naudojomės aukštos rezoliucijos skaitmeniniu fotoaparatu, kad galėtume atkurti vaizdą“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Vilniaus universitete (VU) sakė Lietuvos monetų kalyklos Rinkodaros ir komercijos skyriaus vadovas Modestas Katkevičius.
Vienoje monetų pusėje nukaltas S.Batoro portretas, o kitoje – karališka karūna papuoštas Abiejų Tautų Respublikos keturių laukų herbinis skydas. Jame pavaizduotas Lenkijos erelis ir Lietuvos raitelis, o skydo centre – Batorų giminės herbas – trys vilko iltys.
Iš viso nukaldinta 500 monetų kopijų. Vieno dukato replika kainuoja 230 eurų, dešimties – 1700 eurų.
Ta proga Monetų kalykla su Vilniaus universitetu šią savaitę rengia S.Batoro dienas.
„Svečiai galės apsilankyti mūsų universiteto Mokslo muziejuje, tai yra Šv. Jonų bažnyčios pirmajame aukšte, kur bus eksponuojamos auksinių S.Batoro monetų replikos, taip pat gintarinis S.Batoro monetos atvaizdas. Taip pat svečiai gali užsiregistruoti į ekskursijas po Vilniaus universiteto architektūros ansamblį“, – per spaudos konferenciją VU sakė šios aukštosios mokyklos rektorius Artūras Žukauskas.
Anot jo, didžiausias ir įdomiausias šių dienų įvykis – antradienį įvyksianti diskusija „Kodėl Vilniaus universitetas nėra pavadintas S.Batoro vardu“, ją moderuos universiteto dėstytojai Alfredas Bumblauskas ir Alvydas Jokubaitis.
VU Istorijos fakulteto dekano Rimvydo Petrausko teigimu, S.Batoras buvo gero valdovo pavyzdys, kuris parodė kaip per trumpą laiką, dešimt metų, galima labai daug ką nuveikti, jeigu veikiama ryžtingai.
„Jis užsakė tas monetas visų pirma pergalei prieš Maskvą atminti, bet kartu ir kaip savo valdžios ženklą“, – teigė istorikas.
Lietuvos monetų kalyklos direktorius Saulius Vaitiekūnas tvirtino, kad pernai išleistos pirmos trys šios serijos monetų replikos, tai XV amžiaus Žygimanto Augusto auksinių dukatų replikos.
Pernykščios monetos kolekcininkų buvo išpirktos. Jų taip pat įsigijo Pinigų muziejus, Trakų istorijos muziejus.
„Labai svarbu visuomenei pateikti ir pasakyti , kad tokios gražios, nuostabaus dizaino monetos tais laikais buvo kaldinamos, kurios rodė ir valdovo galią, ir valstybės galią“, – sakė jis.
Pernykščios monetos kolekcininkų buvo išpirktos. Jų taip pat įsigijo Pinigų muziejus, Trakų istorijos muziejus.
„Mus labai nustebino pernai parduodamų monetų populiarumas, galima sakyti, jos buvo šluojamos, kaip nekeista, pačios brangiausios, pačios didžiausios. Tikimės, kad kitos monetos bus komerciškai sėkmingos“, – tvirtino S.Vaitiekūnas.
2017 metais Monetų kalykla planuoja išleisti ir pilną visų auksinių LDK monetų rinkinį.
S.Batoro dukato kopija taip pat pagaminta iš „lietuviško aukso“ – gintaro.
Po Žygimanto Augusto S.Batoras (1576-1586) buvo antrasis Lietuvos didysis kunigaikštis kunigaikštis, kaldinęs auksines monetas. Istorikų teigimu, 1580 metais pagaminta dešimties dukatų auksinė moneta buvo skirta pažymėti Polocko atsiėmimą iš Maskvos.
