„Keltis anksti – ne man, bet Birutei – pats tas”, – tarė man vieną rytą kolega, kai gėrėme kavą biure. Kilo rimta diskusija apie vyturių ir pelėdų skirtumus, jų privalumus bei trūkumus.
„Sveikatos ir šeimos” herojai šįkart pasakojo apie savo biologinį laikrodį ir kaip su tuo susigyveno aplinkiniai, psichologas – apie pelėdų ir vyturių skirtumų kilmę.
Balandžiams – vidurdienis
Bendrovės „NDX energija” vadovas Ignas Staškevičius sakė savaitgaliais niekada nepraleidžiąs progos pasimėgauti keliomis valandomis miego daugiau nei įprastą dieną. „Jei reikia, keliuosi anksti, važiuoju į komandiruotes ir dirbu nuo ankstyvo ryto, tačiau vyturys tikrai nesu. Esu balandis. Tai tarpinis variantas tarp vyturių ir pelėdų. Reikalui esant moku prisitaikyti,” – apie save pasakojo verslininkas.
Jis sakė pažįstąs vyturių, kurie net ir savaitgalį iš lovos išsirita 5 valandą ir jaučiasi žvalūs. „Aš nė trupučio nesu panašus į tokius. Tačiau taip pat žinau keletą kolegų, kurie keliasi per pietus ir dirba iki vidurnakčio. Ir į juos nesu panašus, todėl priskiriu save balandžiams,” – aiškino ponas Ignas. Paklaustas, kuriomis valandomis jaučiasi energingiausias, pašnekovas atsakė: „Jaučiuosi darbingas ir išsijudinęs jau apie pusę devynių ryto. Išgeriu puodelį kavos, organizuoju susitikimus su žmonėmis. Jau galiu puikiai spręsti ir svarbesnius klausimus. Ištverme nesiskundžiu – galiu dirbti net iki 19 valandos. Tačiau kartais pasitaiko dienų, kai valdybos posėdžius pradedame tik 20 valandą ir posėdžiaujame iki vidurnakčio ar dar ilgiau. Tuomet darbo diena trunka 14–16 valandų. Tai nėra ypatingas įvykis, tačiau normali mano diena prasideda 9 valandą ryto ir baigiasi 19 valandą vakaro. Po 19 val. jaučiu, kad darosi sunkiau sukoncentruoti dėmesį. Tuomet užsiimu kita veikla: einu ilsėtis, bendrauti, sportuoti”, – apie dienotvarkę pasakojo I.Staškevičius.
Darbdaviai iš darbuotojų dažniausiai reikalauja punktualumo ir darbo grafiko laikymosi. Pasiteirautas, ar vadovaujamoje įmonėje toleruotų pelėdą, kuri kasdien į darbą ateitų skirtingu laiku, bet būtų stipri, kūrybiška asmenybė, I.Staškevičius neabejodamas atsakė: „Žinoma, toleruočiau. Vertinu žmogų ne pagal tai, kada jis ateina į darbą, o pagal jo nuveiktus darbus. Iš esmės „NDX energijoje” ir yra toleruojamas lankstus darbo grafikas. Čia rasime būrį darbuotojų, kurie jau 7 valandą ryto intensyviai dirba, kai kurie ateina vėliau. Atėję į darbą anksčiau, jį anksčiau ir baigia.” Tačiau žinomas verslininkas tikino, kad yra įmonių ar įmonės skyrių, kuriems privalu laikytis darnos ir susiklausymo. „Pavyzdžiui, komercijos ar rinkodaros skyrius turi dirbti griežtu grafiku jau vien dėl partnerių, su kuriais bendradarbiauja. Tokiuose skyriuose toleruojant lankstų darbo grafiką darbas taptų chaosu”, – samprotavo I.Staškevičius.
Pelėda: „Dar pamiegosiu”
„Esu užkietėjęs pelėda. Dažnai net rytinės kavos atsisakau, kad galėčiau pamiegoti 10 minučių ilgiau. Darbingiausias laikas man prasideda nuo 11 valandos,” – pokalbį su dienraščiu L.T. pradėjo žinomas TV prodiuseris Audrius Giržadas. Paklaustas, ar jaustų diskomfortą, jei darbą reikėtų pradėti anksti ryte, jis buvo lakoniškas: „Na, atsikeldavau, kol dar būdavo tamsu, kai dirbau „Ryto rate”. Visą savaitę iš lovos ropšdavausi labai anksti, o penktadieniais atsikėlęs atsisėsdavau lovoje ir pagalvodavau, kad daugiau šito nebenoriu, pagailėdavau savęs”, – patirtimi apie ankstyvus rytmečius dalijosi buvęs TV laidų vedėjas.
Pasidomėjus, ar dėl pelėdiško būdo yra tekę turėti konfliktų su darbdaviais ir kolegomis, TV prodiuseris atsakė linksmai: „Yra buvę dienų, kai pramiegodavau. Bet tai ir visas konfliktas: imi ir pramiegi.”
Natūralus gamtos ritmas
Apie žmonių vidinį laikrodį – tiesa tai ar pramanas, L.T. pasiteiravo psichologą Marių Daugelavičių. Tada ir sužinojome, kad egzistuoja net teorija, kodėl vieni žmonės mėgsta keltis anksti, o kiti pamiegoti. Paaiškinimas paprastas: pelėdžiukai dažniausiai yra gimę ryte, vyturiai – tie, kurie pasaulį išvydo vakare.
Anot M.Daugelavičiaus, žmonės, kurie gulasi vėlai, nebepaiso natūralaus gamtos ritmo. Taip jau susiklostė, kad leidžiantis saulei visa, kas gyva, eina miegoti. Išskyrus, žinoma, naktinius gyvius. Žmogui lemta būti aktyviam dieną. Dėl civilizacijos mums atsirado galimybė naktimis ką nors veikti, todėl daug žmonių ir skundžiasi sveikatos sutrikimais dėl išderinto natūralaus režimo. Egzistuoja gamtos ritmai, kurie veikia nepaisant to, ar mes jų laikomės, ar ne. Vėlai einantieji miegoti niekada nesidžiaugs puikia savijauta kitą dieną.
Kelintą valandą patartina eiti miegoti ir vyturiams, ir pelėdoms, kad nestigtų geros savijautos, paklausėme psichologo. Jis patarė visiems atsigulti bent jau 22 valandą. Mat vertingiausias žmogui miegas nuo 22 iki 24 valandos. Jeigu šią miego dalį praleidžiame – pakankamai nepailsime. Nepailsėjus ilgainiui nuovargis kaupiasi. Žmogus tampa irzlus, nervingas, pradeda kankinti nežymūs sveikatos sutrikimai.
Beje, amerikiečių psichologai ir sociologai teigė, kad pelėdų ir vyturių konfliktai šeimose – beveik trečdalio skyrybų priežastis.
