„Vilniaus laikotarpis buvo itin reikšmingas J.Jablonskio mokslinei, darbo ir politinei veiklai. Džiaugiamės, kad jį menantis statinys, balsavus Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai, buvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą“, – sako Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.
Dėl teisinės apsaugos suteikimo J.Jablonskio namui, esančiam Kalvarijų gatvėje 20, į KPD kreipėsi prof. Vytautas Landsbergis, prof. Arnoldas Piročkinas, dr. Rimutė Rimantienė bei Eglė Griciuvienė – Lietuvos nacionalinio muziejaus darbuotoja, dviejų knygų apie Jablonskių šeimą autorė.
Palikimas – sunorminta kalba
„Kalbininko Jono Jablonskio gyvenimo darbas turėjo pamatinės reikšmės, randantis naujų laikų Lietuvai – tautai, visuomenei, valstybei.
Jis paliko mums vieningai sunormintą, taisyklingą ir nuo svetimybių apvalytą literatūrinę, mokslinę bei politinę lietuvių kalbą.
Jo atminimas – labai gerbtinas, ir namas Vilniuje, Kalvarijų g. 20, išsaugotinas kaip istorijos ir kultūros palikimas“, – įsitikinęs prof. V.Landsbergis.
Po policijos priežiūros – persikėlė į Vilnių
Anot filologo ir istoriko prof. Arnoldo Piročkino, Rusijos ministrų tarybos nutarimas, kurį 1904 metais patvirtino caras, ne tik panaikino 40 metų trukusį lietuviškos spaudos lotyniškomis ir gudiškomis raidėmis draudimą, bet ir sudarė sąlygas J.Jablonskiui palikti Šiaulius, kuriuose jis gyveno prižiūrimas policijos po tremties Pskove.
Tų metų rudens pradžioje J.Jablonskis persikėlė į Vilnių. Name Kalvarijų gatvėje 20 jis gyveno dvejus metus, kol 1906 metų rugsėjį išvyko į Panevėžį, kur gavo galimybę dėstyti lietuvių kalbą mokytojų seminarijoje.
„Tie dveji metai Vilniuje buvo labai įtempto darbo ir įvairios veiklos periodas. J.Jablonskis dirbo pradėtame leisti pirmajame lietuviškame „Vilniaus žinių“ laikraštyje, 1905 metų pabaigoje tapo „Lietuvos ūkininko“ redaktoriumi.
Laiko taip pat reikalavo rūpesčiai jo įkurtoje „Aušros“ knygų leidimo bendrovėje“, – teigia A.Piročkinas.
Slėgė rūpestis, kaip išlaikyti šeimą
1906-ųjų metų vasario pabaigoje J.Jablonskis pradėjo keturiose Vilniaus vidurinėse mokyklose dėstyti lietuvių kalbą. Be to, kalbininką visą laiką jį slėgė rūpestis, kaip išlaikyti šeimą, kurioje augo penki vaikai.
J.Jablonskis – bendrinės lietuvių kalbos ugdytojas, tobulintojas, jos pagrindų kūrėjas, pirmasis bendrinės kalbos sintaksės, terminologijos ir rašomosios kalbos teoretikas, jos mokslo kūrėjas.
