Ne iš šio pasaulio: Fukango meteoritas

Kai jis rėžėsi į Žemės paviršių, mažai buvo požymių, kad jo viduje – tokios grožybės. Tačiau Fukango meteoritu vadinamą dangaus akmenį perskėlus perpus atsivėrė kerintys vaizdai: uolos viduje, sidabriškuose nikelio-geležies koriuose slypėjo pusiau skaidrūs auksu spindintys kristalai, susidarę iš mineralo, vadinamo olivinu.
Fukango meteoritą perskėlus perpus atsivėrė kerintys vaizdai: uolos viduje, sidabriškuose nikelio-geležies koriuose slypėjo pusiau skaidrūs auksu spindintys kristalai, susidarę iš mineralo, vadinamo olivinu.
Fukango meteoritą perskėlus perpus atsivėrė kerintys vaizdai: uolos viduje, sidabriškuose nikelio-geležies koriuose slypėjo pusiau skaidrūs auksu spindintys kristalai, susidarę iš mineralo, vadinamo olivinu. / Meteoritelab.com nuotr.
Temos: 1 Meteoritas

2000-aisiais atrastas retas meteoritas svėrė maždaug tiek pat, kiek nedidelis lengvasis automobilis. Įstabusis radinys buvo aptiktas Gobio dykumoje, Kinijoje. Meteoritas buvo suskaldytas į atskirus fragmentus: kai į juos krenta saulės šviesa, susidaro vitražo iliuzija.

Didžiausią Fukango meteorito luitas priklauso anonimu išlikti panorusiam kolekcionieriui. Minėtasis fragmentas sveria 420 kg. 2008 metais šį luitą Bonhemo aukcione (Niujorkas, JAV) tikėtasi parduoti už 2 mln. JAV dolerių, tačiau akmens kol kas niekas taip ir neįsigijo. Akmuo yra toks vertingas, kad menkos meteorito skeveldros regione buvo pardavinėjamos po 20–30 svarų (80–120 Lt) už gramą.

Maždaug 30 kg sveriantis Fukango meteorito fragmentas priklauso Arizonos Pietvakarių meteoritų laboratorijai. Jos darbuotojai tvirtina, kad šis radinys taps vienu įsimintiniausių meteoritinių radinių XXI amžiuje.

Fukango meteorito fragmentas nustelbia visus kitus žinomus palasitų klasės egzempliorius – jie sudaro iki 1 proc. visų Žemėje randamų meteoritų. Beje, 2005 m. kosminių akmenų ieškotojas Steveas Arnoldas Kanzaso valstijoje iškasė net 635 kg svėrusį palasitų egzempliorių, kuris yra vienas iš sunkiausių tokios prabos radinių istorijoje.

Laboratorijos Arizonoje ekspertai teigia, kad palasitams vitražinį pavidalą suteikia ypatinga jų sudėtis – pusę jo paprastai sudaro nikelio ir geležies lydinys, o likusiąją pusę – įspūdingasis olivinas. Šie akmenys yra planetų formavimosi procesų liekanos. Manoma, kad palasitai galėjo susiformuoti prieš maždaug 4,5 mlrd. metų – tik labai maža dalis šios rūšies kosminių akmenų atlaiko pragarišką sprintą pro tankią Žemės atmosferą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
„Lidl Lietuva“ septintus metus iš eilės pripažinta geriausiu darbdaviu Lietuvoje ir Europoje
Reklama
Tyrimas atskleidė: „Lidl“ dažno vartojimo prekių krepšelis – pigiausias
Reklama
Įspūdingi baldai šiuolaikinei svetainei: TOP 5 pasirinkimai