„BBC Future“ žurnalistas Davidas Robsonas neseniai pasivaikščiojo Honkongo stogais, apžiūrėjo ten įrengtus daržus ir pakalbino šio žavaus sumanymo autorius.
„Tereikia pasirūpinti augalais, ir gamta netrunka ateiti jais pasimėgauti“, – sako įmonės „Rooftop Republic“ bendrasteigėjas Andrew Tsui, miestietiško ūkininkavimo idėją pasirengęs pristatyti kartu su sumanymo bendraautoriais Michelle Hongu ir Polu Fabrega. Jų įkurtoji „Rooftop Republic“ – tai socialinė įmonė, kurios tikslas – svaiginantį didmiesčio horizontą „nudažyti“ žaliai.
Prioritetas – vietoje užauginti žalumynai
Jei nekreiptume dėmesio į tai, kad esame 146 metrų aukštyje, šis daržas niekuo nesiskirtų nuo bet kurio ant žemės įrengto daržo – ištisos eilės tvarkingai išdėstytų pakeltų lysvių, vienose matyti vos sudygę želmenėliai, kitose – vešlūs, jau visiškai subrendę augalai. Didžiausią triukšmą čia, ant stogo, sukelia ne automobilių gausmas, o vėjas, įspūdžiais dalijasi autorius.
Daržu kasdien rūpinasi pastate įsikūrusių biurų darbuotojai, o nuimtas derlius keliauja į vadinamąjį maisto banką, iš kur priešpiečių dėžutėse pasiekia tuos, kuriems labiausiai reikia. „Norime dalytis gerais produktais, o ne maisto likučiais“, – sako A.Tsui. Tiesa, kaip pažymi D.Robsonas, derlius ne visur išdalijamas – kituose padangės daržuose gėrybes žmonės užsiaugina ir suvartoja patys.
Švieži, vietoje užauginti žalumynai Honkonge – didelė prabanga. A.Tsui rodo į nuo dangoraižio stogo atsiveriančią panoramą – į kalnus, puslankiu juosiančius didžiulę miesto dalį. „Šioje teritorijoje susispietę maždaug 5–6 milijonai žmonių“, – sako jis.
Honkonge dėl tankumo sąlygos ūkininkauti nepalankios, todėl daugiau kaip 90 proc. maisto produktų miestui tenka įsivežti, daugiausia – iš Kinijos gilumos. Vis dėlto po neseniai Kinijoje didžiulio atgarsio susilaukusio skandalo, kilusio dėl užterštų maisto produktų, vis daugiau Honkongo gyventojų ima domėtis galimybėmis gėrybių užsiauginti vietoje. Ir jei nėra galimybės tai padaryti ant žemės, nelieka nieko kito, kaip tik ūkininkauti padangėje.
Siekiama keisti miesto kultūrą ir žmones mokyti tausoti gamtą
Užsiauginti savų žalumynų – tik vienas iš „Rooftop Republic“ tikslų. Kur kas didesnis įmonės siekis – įnešti esminių pokyčių į skubančią miesto kultūrą. Honkongo, kaip ir daugelio kitų intensyviai urbanizuotų vietovių, visuomenė yra smarkiai susiskaidžiusi, žmonės užsisklendę, atsiriboję nuo visko, išskyrus artimiausius draugus ir kolegas. „Rooftop Republic“ komanda įsitikinusi, kad ūkininkaudami žmonės pajėgs peržengti šiuos barjerus.
Į pagalbą įmonė kviečiasi patyrusius ūkininkus iš aplinkinių kaimo vietovių. Jie, be kita ko, miesto gyventojus moko ir konsultuoja. Už šias paslaugas, taip pat už tai, kad parūpina reikalingų sodinukų, ūkininkams mokamas atlyginimas, o tai savo ruožtu užtikrina jiems nuolatines, nuo rinkos užgaidų nepriklausančias pajamas. Galbūt tai tik mažas žingsnelis, sako įmonės atstovas, tačiau tokia veikla padeda suvienyti visiškai skirtingų interesų žmones, kuriems kitomis aplinkybėmis, ko gero, niekada netektų pabendrauti. Įmonė taip pat dirba su klausos ir kitų negalių turinčiais žmonėmis, kuriems prisilietimas prie gamtos kartu yra ir savita terapija.
Dar vienas „Rooftop Republic“ tikslas – šviečiamasis. Ūkininkavimo entuziastai tikisi, kad, dalyvaudami jų rengiamuose reguliariuose užsiėmimuose, Honkongo gyventojai pradės geriau suprasti, kiek daug išteklių reikia, kad produktai atsirastų ant jų stalo.
P.Fabrega teigia, kad šeimoms skirtuose seminaruose tėvai paprastai sužino tiek pat naujo, kaip ir jų vaikai. „Mes juos mokome, nors tai tik patys mokymosi pagrindai“, – sako jis. Pašnekovas tikisi, kad, artimiau susipažinę su maisto kilmės ypatumais ir suvokdami maisto pramonės poveikį aplinkai, žmonės galbūt mažiau švaistys ir stengsis labiau tausoti gamtą.
Viršuje vietos daugiau nei apačioje
Norėdamas geriau suprasti ūkininkavimo ant stogo potencialą, straipsnio autorius D.Robsonas pasakoja vėliau pokalbiui susitikęs su Honkongo universiteto Kraštovaizdžio architektūros padalinio vadovu Matthew Pryoru. Iš Jungtinės Karalystės kilęs vyras Honkonge gyvena jau 25 metus. „Daraisi priklausomas nuo jo [miesto] tempo, nuo jo intensyvumo – to nemėgsti, bet be to irgi negali“, – sako pašnekovas.
Šiuo metu M.Pryoras dirba prie savo naujo projekto – jis mėgina apskaičiuoti, kiek iš viso erdvės šiame mieste būtų galima skirti ūkininkavimui ant stogo. Dabartiniais jo turimais duomenimis, šiam tikslui galima panaudoti 695 hektarus – tokio dydžio teritorija yra penkis kartus didesnė už Londono Haid Parką ir dvigubai didesnė už Niujorko centrinį parką. „Dabar Honkonge iš viso yra apie 420 hektarų žemės, kurioje būtų galima ūkininkauti, – sako jis. – Taigi viršuje vietos daugiau negu apačioje.“
Rengdamas medžiagą projektui, M. Pryoras atliko daugybę įvairių tyrimų, susijusių su ūkininkavimu ant Honkongo stogų. Jis išsiaiškino, kad šiuo metu mieste veikia apie 60 tokių ūkių. „Labiausiai mane žavi tai, kad jie [ūkiai] yra visiškai nepriklausomi, spontaniški – 60 bendraminčių grupių vienu metu šia idėja užsidegė, susibūrė ir ją įgyvendino“, – džiaugiasi jis.
Panašiai kaip A.Tsui, jis ūkininkavimą ant stogų vertina kaip veiksmingą būdą kurti socialinę gerovę, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių. „Vidutinė gyvenimo trukmė Honkonge – 90 metų, vadinasi, mes pragyvename ilgiau negu kiti pasaulyje, – sako M.Pryoras. – Tačiau senoliams nėra kur išeiti. Labai daug laiko jie praleidžia tiesiog gatvėje, ypač mažiau pasiturintieji. Tad kodėl jiems daugiau laiko nepraleidus ant stogo?“ Nesudėtinga fizinė veikla ir nuolatinis bendravimas, pašnekovo įsitikinimu, yra dvi puikios priemonės atitolinti senatvę.
Negana to, rašo D.Robsonas, ant stogo įrengtas daržas veikia kaip šilumos ir garso izoliavimo priemonė ir gali padėti mažinti pastatų energijos suvartojimą. „Norėčiau įtikinti vyriausybę teisiškai reglamentuoti ūkininkavimo ant stogų veiklą“, – sako M.Pryoras. Jo įsitikinimu, ši veiklos sritis galėtų būti integruota į miesto planavimą.
Galbūt tai galėtų tapti ateities vizija ir kituose pasaulio miestuose? „Honkongas yra savotiška laboratorija, – sako M.Pryoras. – Mokydami mes sakome: galvokite, kad Honkongas – ne norma, o kraštutinumas.“ Jei ūkininkavimo ant stogų idėja prigytų, būtų tik laiko klausimas, kada ūkininkauti visame pasaulyje taptų taip pat įprasta, kaip rytais gerti kavą.
