Oficialus viršukalnės aukštis – 8 848 metrai – buvo pirmą kartą užfiksuotas Indijos tyrėjų 1954 metais. Nors vėliau viršukalnę matavo daug kitų komandų, tebėra plačiai pripažįstami 1954 metais padaryti matavimai.
Tačiau po 2015 metais Nepalą supurčiusio galingo žemės drebėjimo užvirė karštos diskusijos, kad po jo didingoji viršukalnė neteko savo buvusio aukščio.
2017 metų Nepalo tyrimų departamentas pasamdė topografų komandą ir nurodė jai ruoštis ekspedicijai į Everestą.
„Mes siunčiame komandą, nes iškilo klausimų dėl Everesto aukščio po žemės drebėjimo“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas iš Tyrimų departamento ekspedicijos koordinatorių Susheelas Dangolas.
Keturi vyriausybės topografai viršukalnės išmatavimui ruošėsi dvejus metus. Jie rinko duomenis ir treniravosi dirbti ekstremaliomis oro sąlygomis, su kuriomis susidurs aukščiausiame pasaulio taške.
Pasak pareigūnų, į pavojingą viršukalnę jie kops apsiginklavę pažangiausia įranga, kad galėtų surinkti likusius duomenis, kurių reikia viršukalnės aukščiui išmatuoti.
„Darbas toje vietovėje nebus lengvas, bet mes esame įsitikinę, kad mūsų misija bus sėkminga“, – patikino ekspedicijos lyderis ir vyriausiasis topografas Khimas Lal Gautamas, jau kartą įkopęs į Everestą 2011 metais.
Be to ši ekspedicija suteiks galimybę Nepalui pirmą kartą pačiam išmatuoti viršukalnės aukštį. Ši neturtinga valstybė anksčiau neturėjo tokios progos.
1999 metų gegužę viršukalnės aukštį matavusi amerikiečių komanda pasitelkė GPS technologijas. Remiantis jos tyrimų rezultatais, viršukalnės aukštis siekia 8 850 metrų. Šį naująjį Eversto aukštį pripažįsta JAV Nacionalinė geografijos draugija, tačiau jis nėra plačiai priimtas.
Vėliau Nepalas įsivėlė į diplomatinį ginčą su Kinija, pastarajai pareiškus, kad tikrasis viršukalnės aukštis yra keturiais metrais mažesnis nei skelbiama.
Nepalas yra dviejų tektoninių plokščių sandūroje: viena jų, laikanti Indiją, remiasi ir stumia Eurazijos plokštę. Šio proceso metu susiformavo Himalajai.
