„Visi kartoja, kad nereikia pirkti 5G telefono, nes jie yra pavojingi dėl 5G spinduliuotės, tačiau štai ką aš turiu pasakyti: prieš mane guli du 5G telefonai ir štai, toje vietoje, kur turėtų būti 5G čipas, yra tuščia“, – aiškina vyriškas balsas už kadro.
Vaizdo įrašo autorius prisistato telefonų meistru – esą jis kiekvieną dieną taiso mobiliuosius telefonus visoje Kanadoje ir gali patikinti, kad visoje šalyje nėra nė vieno aparato, kuris palaikytų 5G dažnį.
„Taigi, turite mokėti papildomus 200 dolerių už 5G, kai jo iš tiesų ten nėra. Manau, kad vyriausybės neaišku ką daro su 5G bokštais“, – vaizdo įrašo pabaigoje reziumuoja telefonų meistras.
Šis įrašas socialiniame tinkle „Facebook“ platinamas kartu su žinutėmis lietuvių ir rusų kalbomis.
Kursto vaizduotę
Pastaruoju metu sąmokslo teorijų mėgėjų mitais apipintas 5G yra ne kas kita kaip penktosios kartos belaidis plačiajuostis ryšys, visuomenei pristatomas kaip šio ryšio evoliucijos procese sukurta ir standartizuota technologija, kuri pasižymi ypač dideliu pralaidumu, nejuntamu vėlinimu bei plačiomis pritaikymo galimybėmis.
Mokslininkų teigimu, šis ryšys yra visiškai saugus.
Kaip skelbia technologijų naujienų portalas pcmag.com, ne visos šalys ir operatoriai naudoja tą pačią 5G technologiją. Todėl nereikėtų stebėtis, kad Kanadoje parduodamų telefono modelių vidiniai 5G imtuvai atrodo kitaip nei kitose šalyse.
Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) dėstytojas docentas Vitas Grimaila paaiškina, dėl ko nereikėtų bijoti 5G ryšio:
„Šiuo metu Lietuvoje 4G internetui naudojamas 2,6 GHz dažnio bangos, 5G – bus naudojamos 3,5 GHz dažnio bangos, kurios jau daugiau kaip prieš 10 metų buvo naudojamos Lietuvos radijo ir televizijos centro“, – pasakoja mokslininkas.
Jo teigimu, pasitraukus TV dažniui bus naudojama 700 MHz dažnis, kuris yra artimas 4G dažnio diapazonui – 800 MHz.
„Didžiausias šiuo metu galimas naudoti yra 26 GHz dažnio diapazonas, kuris Lietuvoje buvo naudojamas LMDS sistemos, jos veikimo principas panašus kaip mobiliojo ryšio bazinės stoties, tik perdavimo sparta didesnė, o galinės stotys nėra mobilios“,– apie esminį skirtumą pasakoja KTU EEF dėstytojas.
Sukėlė nuostolių virtinę
COVID-19 pandemijos pradžioje daugybė sąmokslo teorijų kūrėjų siejo 5G ryšio diegimą su žmonių susirgimais. Buvo tvirtinama, neva tai ne virusas, o būtent elektromagnetinė spinduliuotė sukėlė pandemiją.
Tačiau mobilusis ryšys su COVID-19 neturi nieko bendro, tai jau paneigta.
Tačiau neapsieita be nuostolių: žmonės, kuriuos socialiniai tinklai, sąmokslo teorijų kūrėjai, o kartais ir Kremliaus remiama žiniasklaida įtikino, kad 5G sukelia COVID-19, ėmė padeginėti ryšio bokštus.
Europos telekomunikacijų tinklo operatorių asociacijos (ETNO) ir pasaulinės mobiliųjų tinklo operatorių asociacijos (GSMA) duomenimis, praėjusiais metais Jungtinėje Karalystėje (JK) buvo padegta per 80 ryšio bokštų.
Panašūs įvykiai registruoti Nyderlanduose, kur priekabių sulaukė ir vietiniai telekomunikacijų inžinieriai. Grasinimų neišvengė ir Švedijos verslo bei valdžios atstovai. Bokštų padegimai užfiksuoti Airijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Belgijoje ir Kipre, Rusijoje.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
