Organizacijos „National Trust“ archeologė Nicola Snashall, dirbanti į pasaulio paveldo sąrašą įtrauktose Stounhendžo ir Eivberio vietovėse, tai pavadino „pribloškiančiu atradimu“.
„Darington Volsas, kur gyveno ir puotavo Stounhendžo statytojai, yra labai svarbus kaip vieta, padedanti susidaryti aiškesnį vaizdą apie Stounhendžo istoriją, o šis pribloškiantis atradimas leidžia mums naujai pažvelgti į mūsų neolito laikų protėvių gyvenimą ir tikėjimą“, – sakoma jos pareiškime.
Manoma, kad šie stulpai galėjo būti su religinėmis apeigomis susijusios teritorijos, sujungtos su paslaptingu stovinčių akmenų ratu Solsberio lygumoje, riba.
Naująjį ratą surado grupė archeologų iš Šv. Andriejaus, Birmingamo, Voriko, Glazgo ir Velso Šv. Dovydo-Trejybės universitetų Didžiojoje Britanijoje.
Naujausias radinys datuojamas neolito laikotarpiu, kai Didžiojoje Britanijoje atsirado pirmųjų žemdirbių ir pradėjo kilti didesni statiniai, vienas kurių buvo Stounhendžas.
Mokslininkai mano, kad šie stulpai rodo, jog ankstyvieji britai turėjo tam tikrą skaičiavimo sistemą, kurią naudojo per tolimas keliones.
Šv. Andriejaus universiteto Aplinkos mokslų mokyklos atstovo Richardo Bateso teigimu, šis atradimas „suteikia mums galimybę pažvelgti į praeitį ir pamatyti sudėtingesnę bendruomenę, nei galėjome įsivaizduoti“.
Apie naują radinį paskelbta pradėjus dienai po vasaros saulėgrįžos šventės, kurios paminėti ir pasitikti saulės į Stounhendžą paprastai susirenka tūkstančiai žmonių.
Šiemet dėl koronaviruso protrūkio renginys buvo atšauktas, tačiau saulės patekėjimas tiesiogiai iš Stounhendžo buvo transliuojamas internetu.
Senovinį akmenų ratą prižiūrintis labdaros fondas „English Heritage“ nuo 2000 metų leidžia lankytojus prie paslaptingojo rato, tačiau šiemet perspėjo atsisakyti kelionės prie neolito ir bronzos amžiaus statinio, iškilusio maždaug prieš 5 000 metų.