Kandidatai svyravimų neparodė
Spalio 9 d., kai lietuviai susikaupę sekė Seimo rinkimų balsų skaičiavimą, prieš Amerikos ir viso pasaulio teismą stojo demokratų ir respublikonų partijų kandidatai į JAV prezidento postą – H.Clinton ir D.Trumpas.
Abu kandidatai debatuose buvo pasiruošę nugalėti ir įtikinti rinkėjus pasirinkti būtent juos. Atrodė, kad 1,5 val. trukmės debatuose viskas buvo iki smulkmenų surežisuota komunikacijos specialistų – kiekvienas žingsnis, mirksnis, tai, kaip kandidatai laikė mikrofonus, sėdosi ant kėdžių, žiūrėjo į auditoriją, reagavo į priešininko kaltinimus.
Nemažai nepatogių klausimų uždavė ne tik salėje sėdėję žiūrovai, bet ir asmenys iš socialinių tinklų. Į visus sudėtingus ir nepatogius klausimus kandidatai turėjo atsakymus ir, net jei kartais susvyruodavo, to neparodydavo nei žodžiais, nei veiksmais.
Žmogaus studijų centro psichologas psichoterapeutas J.Burokas, kalbėdamas apie kandidatų į JAV prezidento postą debatus, sako, kad H.Clinton ir D.Trumpas palaiko atstumą ir taip parodo konkurencingumą: „Tačiau reikia pasakyti, kad tai yra ir labai „atidirbta“. Taip pat ir tai, kaip juda rankos, kaip jie kalba, daro pauzes, intonuoja.“
Debatus įvertino skirtingai
Pirmieji prezidento rinkimų debatai pasaulyje įvyko 1960 m. Taip pat tai pirmą kartą per televiziją transliuoti debatai. Juose dalyvavo JAV respublikonų partijos kandidatas Richardas Nixonas ir demokratų kandidatas Johnas Kennedy.
Debatuose, kuriuos stebėjo 70 mln. žmonių, dalyvavęs R.Nixonas nebuvo pasveikęs po ligos, o pieš pat transliaciją atsisakė grimo. Dėl to jis atrodė gerokai prasčiau nei puikiai pasiruošęs J.Kennedy.
Televizijos žiūrovų nuomone, debatus laimėjo J.Kennedy, nes R.Nixonas atrodė pavargęs, labai prakaitavo, buvo išsiblaškęs ir nekėlė nė menkiausio pasitikėjimo. Tačiau tiems, kurie debatų klausėsi per radiją ir nematė kandidatų kūno kalbos, tik girdėjo tai, ką jie sako, pasirodė atvirkščiai, – laimėjo R.Nixonas. Šie prieš 50 metų vykę debatai politikams leido suprasti, kad nuo šiol jie turi kreipti dėmesį į savo kūno kalbą, išvaizdą ir elgesį, ne tik į sakomą tekstą.
Pavyzdžiu laiko užsienio politikus
J.Burokas sako, kad kūno kalba apsiriboja mūsų gestais ar poza, tad geriau naudoti sąvoką „neverbalinė kalba“: „Tai viskas: gestai, mimika, balso tonas, pauzės, atstumas, lietimas, taktilika. Neverbalinė kalba yra ne tai, ką mes sakome, bet kaip sakome.“
Paklaustas, kaip apibūdintų Lietuvos debatų kultūrą, psichologas teigia, kad kone viskas čia paliekama savieigai.
J.Buroko teigimu, nuo neverbalinės kalbos priklauso labai daug. „Tai jau kiek nuvalkiota statistika, bet pranešimo įspūdis 93 proc. priklauso nuo neverbalinės kalbos ir tik 7 proc. nuo verbalinės. Tai nereiškia, kad mes suprasime kinų kalba šnekantį žmogų, bet galime suprasti, su kokia emocija jis kalba, ar jis įtaigus, ar ne“, – aiškina specialistas.
Psichologas teigia, kad neverbalinė kalba – lavinamas įgūdis: „Tenka mokyti žmones, kaip tinkamai spausti ranką, kokį atstumą palaikyti, kaip parodyti, kad esi savimi pasitikintis ir pan. Visa tai lavinama, geriausias pavyzdys – užsienio politikai. Lietuvos politikai su tuo dirba mažai.“
Paklaustas, kaip apibūdintų Lietuvos debatų kultūrą, psichologas teigia, kad kone viskas čia paliekama savieigai.
„Jei žmogus kažką moka, tai ir moka. Neverbalinė kalba, kaip ir minėjau, – didžiulis darbas“, – nuomone dalijasi specialistas.
Anot J.Buroko, neverbalinės kalbos įgūdžiai lemia tiek pirmąjį susitikimo įspūdį, tiek įspūdį apskritai.
„Tai labiau pasąmoninga, menkai kontroliuojama. Juk galima sakyti geriausius dalykus, bet, jei tai nedera su neverbaline kalba, bus bėda“, – tvirtina psichologas.
V.Putinas kartais „perspaudžia“
XX-ajame ekonomikos forume Sankt Peterburge Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas įspėjo JAV, kad, jei ši valstybė ir toliau tobulins savo branduolinę programą, Rusija atsakys ir elgsis atitinkamai. Prie apskritojo stalo, tarp kitų valstybių vadovų, V.Putinas elgėsi itin laisvai, lengvai gestikuliavo ir, kaip šeimininkas, ramiai ir savimi pasitikėdamas žvelgė į susirinkusiuosius.
J.Buroko teigimu, yra įvairių gandų apie tai, kad V.Putinas buvo itin uždaras ir bijojo žmonių: „Štai koks ištreniruotas jis yra dabar. Jis visad demonstruoja dominavimą.“
Vis dėlto kartais, J.Buroko teigimu, V.Putinas persistengia. Psichologas tvirtina turintis nuotrauką, kur V.Putinas užfiksuotas įvykus Krymo aneksijai. „Man regis, tai nuotrauka iš pirmųjų derybų Minske. Rusijos prezidentas nustatęs tokio kvailelio veidą, tarsi jis nebūtų su tuo susijęs. Tai – labai dirbtina, labai perspausta“, – aiškina J.Burokas.
