Miesto taryba spalio 31 dieną didžiule balsų persvara nusprendė panaikinti šį draudimą, įsigaliojusį 1926 metais, „sausojo įstatymo“ laikais ir aktyvistai vadinamą rasistiniu. Ir pradžių tas potvarkis buvo nukreiptas prieš Harlemo džiazo klubus, kur lankydavosi ir juodaodžiai, ir baltieji.
Pasak aktyvistų, istoriškai jis taip pat buvo naudojamas prieš ispanakalbius ir LGBT bendruomenę. 10-ajame dešimtmetyje tuometinis meras Rudy Giuliani šiuo įstatymu naudojosi prieš klubus, kovodamas su nusikalstamumu.
Dabar – 2017-ieji, ir šis įstatymas tiesiog nebeturi prasmės.
„Dabar – 2017-ieji, ir šis įstatymas tiesiog nebeturi prasmės. Naktinis gyvenimas yra žmones suburiančio Niujorko katilo dalis, – sakė B.de Blasio. – Norime būti miestas, kur žmonės gali sunkiai dirbti ir mėgautis savo miesto naktiniu gyvenimu be paslaptingų draudimų šokti.“
Nors pastaraisiais metais įstatymas buvo retai taikomas, pagal jį viešosios vietos, kur pardavinėjami maistas ir gėrimai, turėdavo pasirūpinti kone neįmanomais gauti leidimais šokti patalpose. Priešingu atveju grėsdavo baudos.
Vis dėlto tik maždaug 100 iš daugiau kaip 22 tūkst. Niujorko barų, restoranų ir klubų turėjo tokį leidimą.
Bruklino rajonui atstovaujantis tarybos narys demokratas Rafaelis Espinalis vadovavo kampanijai už įstatymo panaikinimą. Pasak jo, šiuo įstatymu diskriminuojamas smulkusis verslas.
„Menininkams, muzikantams, verslininkams, darbuotojams ir paprastiems niujorkiečiams [...] nebereikės baimintis, kad šokių policija uždarys jų pamėgtas vietas“, – pirmadienį sakė jis.
Šiuo metu taip pat ieškoma „naktinio gyvenimo mero“, kuris palaikytų ryšį tarp rotušės, gyventojų ir daugiamilijardinės miesto naktinio gyvenimo industrijos, užtikrinančios 300 tūkst. darbo vietų ir viliojančios turistus.
Nors barams, restoranams ir klubams nebereikės specialių leidimų šokti, miestas vis tiek reikalaus, kad daugelyje šių vietų būtų apsaugininkų ir stebėjimo kamerų.
