Tik nedaugelis paauglių galėtų pasigirti pretendavę į Nobelio premiją arba praleidę savo 17-ąjį gimtadienį įtikinėdami Nigerijos prezidentą dėti didesnes pastangas išvaduoti šimtus merginų, pagrobtų islamistų kovotojų.
Tačiau Malala – ne paprasta paauglė.
Visuomenės akiratyje ji jau buvo ne vienerius metus, kai 2012 metų spalio 9 dieną kaukėtas Talibano smogikas įlipo į jos mokyklos autobusą, paklausė „Kuri yra Malala?“ ir šovė jai į galvą.
Jos tėvas Ziauddinas, mokyklos direktorius ir užgrūdintas kovotojas už švietimą, padėjo savo itin talentingai dukrai iš Svato slėnio šiaurės vakarų Pakistane iškilti į rampų šviesą.
17-metė švietimo aktyvistė taip pat išleido autobiografiją ir buvo pakviesta į arbatėlę su Didžiosios Britanijos karaliene Elizabeth II, o savo šlove pranoko daugelį kino žvaigždžių.
2009 metais, kai dar buvo 11-metė mergaitė, padrąsinta tėvo Malala pradėjo rašyti tinklaraštį BBC tinklalapyje urdu kalba. Jame mergaitė pasakojo apie Talibano grėsmės temdomą gyvenimą Svato slėnyje, kur islamistai draudė mergaitėms lankyti mokyklas.
Teritoriją, kurią Malala su meile vadindavo „mano Svatas“, Talibanas užėmė 2007 metais ir įvedė brutalų kruviną valdymą.
Oponentai buvo žudomi; žmonės būdavo viešai nuplakami už numanomus šariato pažeidimus; moterims drausta apsipirkinėti turguose, o mergaitėms būdavo neleidžiama lankyti mokyklų.
Savo tinklaraštyje, kurį Malala rašė prisidengusi slapyvardžiu, mintys buvo dėstomos aiškiai ir vaikiškai atvirai, atverdamos langą, per kurį buvo galima įžvelgti Pakistaną slegiančius sunkumus.
Tačiau tik po išpuolio 2012 metais ir beveik stebuklingo Malalos pasveikimo vienoje Didžiosios Britanijos ligoninėje ji tapo išties pasaulinio masto veikėja.
Per viešą renginį Niujorke, į kurį buvo išpirkti visi bilietai, Malala sakė norinti tapti Pakistano premjere, kad „išgelbėtų“ savo šalį.
Buvęs Didžiosios Britanijos premjeras Gordonas Brownas, Jungtinių Tautų (JT) specialusis pasiuntinys švietimo reikalams, aplankė Malalą ligoninėje tuojau po to, kai ji buvo atvežta, ir parėmė jos siekius peticija, kurią įteikė Pakistano vyriausybei.
Iškili kovotoja už žmogaus teises
Nuo to laiko ji tapo tarptautine žvaigžde – iškilia ir lengvai atpažįstama veikėja kovoje už žmogaus teises.
2013 metų liepą ji buvo pasveikinta atsistojusių klausytojų ovacijomis, kai sakė kalbą JT Generalinėje Asamblėjoje, žadėdama, kad niekada nebus nutildyta.
Vėliau praeitais metais ši paauglė pelnė Europos Sąjungos (ES) skiriamą prestižinę Sacharovo žmogaus teisių premiją.
17-metė švietimo aktyvistė taip pat išleido autobiografiją ir buvo pakviesta į arbatėlę su Britanijos karaliene Elizabeth II, o savo šlove pranoko daugelį kino žvaigždžių.
2013 metais duodama interviu televizijos CNN laidų vedėjai Christiane Amanpour per viešą renginį Niujorke, į kurį buvo išpirkti visi bilietai, Malala sakė norinti tapti Pakistano premjere, kad „išgelbėtų“ savo šalį.
Per savo 17-ąjį gimtadienį Malala viešėjo Abudžoje ir spaudė Nigerijos prezidentą Goodlucką Jonathaną susitikti su šimtais tėvų, kurių dukros buvo pagrobtos islamistų grupuotės „Boko Haram“.
Autobiografinėje knygoje „Aš esu Malala“ ji atskleidė ir kitokią savo paaugliško gyvenimo pusę, prisipažindama, kad yra kanadiečio popmuzikos dainininko Justino Bieberio ir romantiškos kino sagos apie vampyrus „Saulėlydis“ gerbėja.
Tačiau ji išliko aktyviste. Anksčiau šiais metais per savo 17-ąjį gimtadienį Malala viešėjo Abudžoje ir spaudė Nigerijos prezidentą Goodlucką Jonathaną susitikti su šimtais tėvų, kurių dukros buvo pagrobtos islamistų grupuotės „Boko Haram“.
Nors pernai nepasitvirtino skelbtos prognozės, kad ji laimės 2013 metų Nobelio taikos premiją, Malala buvo antrąkart nominuota šiais metais ir pasidalijo šį prestižinį apdovanojimą su Indijos vaikų teisių aktyvistu Kailashu Satyarthi.
Praeitais metais Pakistano kariškiai paskelbė suėmę 10 įtariamų Talibano kovotojų, kaltinamų dėl pasikėsinimo į M.Yousafzai gyvybę.
Tačiau tų įtariamųjų bylos perdavimas teismui gali ilgai užtrukti. Sustabarėjusios Pakistano teisės sistemoje bylos dažnai įstringa teismuose ne vieniems metams.
Tačiau su Pakistano Talibanu susijusi nauja griežtosios linijos grupuotė „Jamat-ul-Ahrar“ paneigė kariškių pareiškimus, sakydama, kad iš trijų vyrų, atsakingų už mėginimą nužudyti Malalą, vienas yra miręs, o kiti du tebėra laisvėje.
