Dzūkai juokauja, kad jie kol kas labai maži, tik „su viena raukšle“. Iš tikro, bobausiai tokie ir yra – intensyviai rudi (kaštoniniai), raukšlėti, ankstų pavasarį augantys pušynuose, geriausiai ten, kur suardyta paklotė, kur kirstas miškas.
Šių grybų rinkėjai be vargo atpažįsta miško plotą, kuriame bobausių turi būti daug, ir žino, kad vienoje vietoje keletą metų iš eilės jie neauga. Arba – jų augavietės labai greitai „pasensta“ keičiantis aplinkai.
Bobausiai, kurių renkamos dvi rūšys – valgomasis ir didysis, yra sąlygiškai nuodingi, žali jie labai pavojingi, naudotini tik tinkamai paruošti. Kai kuriose valstybėse jų rinkimas ir naudojimas draudžiamas, kitur jie renkami ir valgomi. Draudimo tikrai nesuprastų nė vienas dzūkas. Tuo labiau, kad šis rinkimas – ir šiokia tokia galimybė uždirbti keletą eurų; žiemos laikas (taigi – „tuščias“) baigėsi, reikia žvalgytis gamtos dovanų.
Bobausiai, kurių renkamos dvi rūšys – valgomasis ir didysis, yra sąlygiškai nuodingi, žali jie labai pavojingi, naudotini tik tinkamai paruošti.
Tačiau toks ankstaus pavasario grybavimas gali būti pavojingas. Ne grybams ir ne grybautojams, nors jie turi žvalgytis erkių ar angių, besišildančių ant kupstų.
Grybautojai gali tapti grėsme ankstyviesiems paukščių lizdams, gyvūnų jaunikliams. Pušynuose ant žemės perintys didieji apuokai, kurtiniai ir tetervinai – be galo jautrūs trikdymui.
O nuo lizdų nuskridusios perėjusios šių paukščių patelės, nors trumpam palikusios savo dėtis, rizikuoja savo lizdus rasti tuščius: krankliai, kiaunės visada laukia tokios progos ir tokio skanėsto.
Ne mažiau pavojingas žmonių vaikščiojimas kurtinių tuokvietėse. Save gerbiantis bobausiautojas į girią skuba kuo anksčiau, kol rytinis ritualas kurtinių tuokvietėje dar nesibaigęs. Jeigu paukščiai bus pabaidyti vieną, antrą rytą, gali būti, kad jie čia daugiau neskris. Prieraišūs paukščiai pasijus nekaip, jie blaškysis ir – kas ten žino, ar šiemet sulauksime jų jauniklių.
Grybautojai, kaip ir visi miško lankytojai, turi atminti: neturime teisės liesti, imti, neštis į namus surastus jauniklius, tuo labiau – lizduose esančius kiaušinius.
Net ir visai vieniši atrodantys jaunikliai tikrai nėra našlaičiai – išvydę žmones jų tėvai pasitraukė ir sugrįš, kai tik pasišalins žmonės. Ir dar – miške patys baisiausi pavasario gaisrai. Saugokite mišką nuo ugnies, patys netapkite jos sukėlėjais. Gal geriau nebus surastas bobausis, bet išliks giria ir joje gyvenantys žvėrys bei paukščiai?
