„Pastaruoju metu pastebiu neigiamą tendenciją – japonai pradėjo duoti japoniškiems sodams pernelyg paprastus pavadinimus, pvz., „Draugystės sodas“. Toks pavadinimas nėra blogas, tačiau nerodo didelės kultūros. Tradiciškai sodams pavadinimai suteikiami naudojant posakius iš klasikinės japonų literatūros, vaizdingiausiai apibūdinančius konkretaus sodo charakterį“, – pasakoja Š. Nakane.
Meistras parinko 10 tradicinių pavadinimų, jo nuomone, geriausiai atskleidžiančius Vilniaus japonišką sodo esmę. Nemažai jų turi filosofinių ar žmogaus santykį su gamta atspindinčių sąsajų.
Apie pavadinimą Hyaku-kaku-En (Šimto derlių sodas) kūrėjas sako: „Javams užauginti pakanka vienerių metų. Medžiui užauginti reikia dešimties metų. Jei norite lavinti žmones, skirkite tam visą gyvenimą.“
Kituose pavadinimuose užkoduotos nuorodos į klasikinius filosofijos kūrinius.
Raku-Sui-En, „Malonaus vandens sodas“, yra užuomina į Konfucijaus sentenciją: „Išmintingieji džiaugiasi vandeniu, geri žmonės džiaugsmą randa kalnuose. Išmintingieji yra veiklūs, geri žmonės – ramūs. Išmintingieji – linksmi, geri žmonės – ilgaamžiai.“
Tradiciniuose japoniškuose soduose kalnai (ar akmenys) bei vanduo turi didelę ypatingą simbolinę reikšmę, todėl šis pavadinimas tarsi linki Vilniaus sodo lankytojams išminties ir sielos ramybės.
Pavadinimą galima rinkti iki 2015 m. 29 dienos portale LRT.lt.