Apibrėžti, kas yra „mirtina bakterija“ sudėtinga, nes šis apibrėžimas priklauso nuo daugybės aplinkybių. Kaip antai: ar atsižvelgiame į tai, kuri bakterija žmonijos istorijoje pareikalavo daugiausiai gyvybių, ar į tai, ar bakterija yra mirtina, kai yra negydoma, tačiau nepavojinga, kai sulaukia reikalingo gydymo?
Salmonelės
 |
| Wikimedia.org nuotr./Salmonelės bakterija |
Salmonelėmis vadinamos bakterijos sukelia infekcinę ligą – salmoneliozę. Ši liga pasireiškia viduriavimu, karščiavimu, pilvo ir galvos skausmais. Liga paprastai užtrunka 4–7 dienas, daugeliui žmonių išskirtinio gydymo nereikia. Tačiau bakterijoms iš žarnyno patekus į kraują ar kitus organus, negydant liga gali baigtis mirtimi.
Žinoma daugiau nei 2 000 įvairių salmonelių rūšių. Teigiama, kad baisiausios yra dvi iš jų: Salmonella enterica ir Salmonella typhi užkratas. Pastarasis sukelia vidurių šiltinę – ligą, nuo kurios kasmet pasaulyje miršta apie 216 tūkst. žmonių. Šio užkrato nešiotojais gali būti ir žmonės – iki šiol garsiausias yra XX amžiaus pradžioje į viešumą iškilęs vadinamasis „Tifoidinės Merės“ atvejis. Amerikietė virėja pati nesirgdama buvo šiltinės užkrato nešiotoja, užkrėtusi 53 žmones.
Salmonelės atsparios išdžiūvimui, šalčiui, tačiau jautrios aukštai temperatūrai. Šios bakterijos ilgai išlieka gyvybingos užšaldytoje mėsoje, o atitirpintame maiste vėl gali daugintis. Pagrindinis salmonelių infekcijos šaltinis yra naminiai bei laukiniai gyvūnai ir paukščiai. Salmonelės į aplinką patenka su šių gyvūnų fekalijomis.
Dažniausiai salmonelioze užsikrečiama per gyvūninį maistą: paukštieną, kiaušinius, jautieną, kiaulieną.
Stabligė
 |
| Wikimedia.org nuotr./Stabligė |
Stabligės bakterijos sukelia infekcinę ligą, pasireiškiančią spazminiais raumenų traukuliais. Šios bakterijos veisiasi įvairių gyvūnų žarnynuose ir kartu su išmatomis patenka į dirvožemį, kur sporų pavidalu gali išbūti gyvybingos daug metų.
Didžiausia grėsmė žmonėms kyla, kai stabligės sukėlėjai patenka į žaizdą, ypač – į dirvožemiu užterštas gilias durtines žaizdas. Patekę čia, stabligės sukėlėjai pradeda gaminti stiprų nuodą, sukeliantį raumenų spazmus. Pastarieji būna labai skausmingi ir kartais gali būti tokie stiprūs, kad nuo jų lūžta kaulai. Nuo kramtomųjų raumenų spazmų lūžta dantys. Dėl ilgalaikio spazmo gali sutrikti kvėpavimas ir žmogus miršta. Sergantieji stablige aplinkiniams nepavojingi.
Gera naujiena ta, kad nuo stabligės yra išrasta vakcina. Apie 1955 metus sukurta kombinuota difterijos-stabligės-kokliušo vakcina, kuri sėkmingai naudojama iki šiol.
Šiuolaikiniuose miestuose stabligė nebėra tokia didelė problema, kokia buvo seniau. Tačiau kasmet pasaulyje apie 58 tūkst. kūdikių ir suaugusiųjų nuo šios infekcijos tampa neįgalūs arba miršta.
Auksinis stafilokokas
 |
| Wikimedia.org nuotr./Auksinis stafilokokas |
Auksinis stafilokokas yra viena iš geriausiai žinomų bakterijų. Teigiama, kad jų galima rasti ant trijų iš dešimties žmonių odos. Čia gyvendamos bakterijos yra normalios mikrofloros dalis ir žmogaus organizmui nedaro jokios žalos. Tačiau tam tikrais atvejais jos gali sukelti įvairiausias infekcijas ir pūlines ligas: odos, plaučių, sąnarių, širdies vožtuvų, kaulų ar bet kurio kito žmogaus kūno organo uždegimą, taip pat kraujo užkrėtimą.
Daugelio žmonių organizmai su auksinio stafilokoko bakterija geba kovoti savarankiškai. Kai organizmas yra nusilpęs, auksinis stafilokokas su krauju gali būti nuneštas į bet kurį organą ir jį pažeisti.
Auksiniu stafilokoku užsikrečiama nuo sergančiojo arba sveiko žmogaus, nešiojančio šias bakterijas, per užterštas rankas ar įvairius namų apyvokos daiktus. Neretai pakanka paliesti durų rankenų ar sienų paviršius, ant kurių yra bakterijų.
Šios bakterijos sukelti uždegimai gydomi antibiotikais.
Streptokoko bakterija
 |
| Wikimedia.org nuotr./Streptokokas |
Streptococcus pneumoniae bakterija aptinkama viršutiniuose kvėpavimo takuose. Ji sukelia pneumokokinę infekciją – ūmią bakterinę infekciją, kuri savo ruožtu gali sukelti įvairias kitas ligas, pavyzdžiui, plaučių uždegimą. Tačiau ši bakterija gali būti ir meningito, anginos, endokardito bei ligų priežastimi.
Šių bakterijų neretai galima rasti visiškai sveikų žmonių nosiaryklėje. Sukėlėjas plinta oro lašeliais, kuomet patenka į žmogaus apatinės kvėpavimo takų dalis, dauginasi, dėl to vystosi kvėpavimo takų uždegimas.
Sifilis
 |
| Wikimedia.org nuotr./Sifilio sukėlėja – blyškioji treponema |
Sifilis yra bakterinė infekcinė liga, kurią sukelia bakterija Treponema pallidum. Negydomas sifilis gali sukelti sunkias komplikacijas ir net mirtį, tačiau ligą anksti diagnozavus, ją išgydyti nesudėtinga.
Sifilis pirmiausiai pažeidžia genitalijas, odą ir gleivines. Progresuodamas jis gali pakenkti ir kitiems organams – širdžiai, centrinei nervų sistemai ir kt. Ši liga dažnai vadinama „didžiuoju imitatoriumi“, nes klinikinis ligos pasireiškimas gali priminti nemažai kitų ligų.
Sifilis plinta per lytinius santykius, todėl dažniausiai juo serga 15–40 metų amžiaus asmenys.
Tuberkuliozės mikrobakterijos
Tuberkuliozė yra labiausiai paplitusi grėsminga lėtinė infekcinė liga pasaulyje. Šią ligą sukelia Mycobacterium tuberculosis bei Mycobacterium bovis bakterijos ir ji pirmiausiai pakenkia žmogaus plaučiams, tačiau gali būti pažeistas bet kuris organas: šlapimo išskyrimo sistema, sąnariai, limfinė sistema, virškinimo traktas ir kt.
Sergantiems aktyvia tuberkuliozės forma kosint, čiaudant ar kalbant, tuberkuliozės mikobakterijos patenka į orą. Įkvėpdamas orą su tuberkuliozės sukėlėjais užsikrečia sveikas žmogus. Užsikrėtimui tuberkulioze paprastai reikia ilgo ir gan artimo kontakto su sergančiuoju.
Anot Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), 2007 metais pasaulyje buvo 13,7 mln. chroniškų ligos atvejų, 9,3 mln. naujų susirgimų atvejų ir 1,8 mln. tuberkuliozės sukeltų mirčių. Daugiausiai iš šių atvejų PSO užfiksavo besivystančiose šalyse. 2006 metais PSO pradėjo kampaniją, kuria iki 2015 metų tikimasi išgelbėti apie 14 mln. žmonių gyvybių.
 |
| Wikimedia.org nuotr./Tuberkuliozės mikrobakterija |
E. coli
E. coli bakterijų grupė yra gausi. Dauguma šios rūšies bakterijų nėra patogeniškos žmogui, tačiau dalis gali sukelti viduriavimą, šlapimo takų, kvėpavimo takų infekcijas ir kitas ligas. Infekcijos sukėlėjas išlieka gyvybingas ilgiau nei du mėnesius išmatose, dirvožemyje, puikiai išgyvena maltoje mėsoje. Savaites ar net mėnesius gali išlikti gyvybingas rūgščioje terpėje. Bakterija jautri dezinfekantams. Žmogui susirgti pakanka labai mažo bakterijų kiekio.
Infekcija, sukelta E. Coli, paplitusi visame pasaulyje. JAV kasmet registruojama apie 70 tūkst. vienos iš E.coli bakterijos infekcijos atvejų. Europos maisto saugos tarnybos duomenimis, 2007 metais Europos Sąjungos šalyse buvo užregistruoti ir patvirtinti 1 571 infekcijos atvejai.
E.coli rūšies bakterijos gyvena ir dauginasi galvijų, ožkų, avių, elnių, briedžių žarnyne. Sukėlėjai į aplinką patenka su šių gyvūnų fekalijomis. Žmogus gali susirgti suvalgęs maisto, kuris užkrėstas net ir itin mažu žmonių ar gyvūnų išmatų kiekiu.
