Tyrimo autoriai aiškinosi paauglių sugebėjimus pagrindinėse mokyklinėse disciplinose. Be to, jiems teko įveikti nemažai intelekto testų, su nuoroda į britų dienraštį „The Independent“ rašo newsru.com. Kartu moksleiviai buvo klausiami, kokiu režimu jie gyvena: kas ketvirtas pasirodė esąs „vyturys“, kas trečias – „pelėda“, kitiems priimtinas ne toks griežtas ritmas.
Tiriant intelektą „pelėdos“ išsiveržė į priekį. Joms būdingesnis apibendrinantis mąstymas, kuris laikomas intelekto ir sėkmingos akademinės veiklos požymiu, taip pat siejamas su gebėjimu išrasti kažką naujo. Šiomis savybėmis pasižymintys žmonės dažnai sulaukia prestižinių pareigų, pažymi „The Daily Mail“.
Tiesa, kai mokslininkai pradėjo aiškintis „vyturių“ ir „pelėdų“ pažangumą mokykloje, pasirodė, kad būtent naktinėtojai negali pasigirti gerais rezultatais. Greičiausiai tai lemia „pelėdoms“ nepalankus pamokų metas – rytai.
O „pelėdų“ polinkį į novatoriškumą ir didesnius intelektinius gebėjimus tikriausiai galima paaiškinti taip: senovėje žingeidžius asmenis viliojo viskas, kas vyksta naktimis, todėl šiuolaikiniai žmonės, siekiantys rasti kažką naujo, galėjo perimti įprotį užmigti vėlai.
Anot Loughborough universiteto profesoriaus Jimo Horne'o, vakarą mėgstantys žmonės dažniau būna ekstravertai, kūrybiškos prigimties, poetai, artistai ir išradėjai, o „vyturiai“ dažniau tampa valdininkais ir buhalteriais.
Bet istorija rodo, kad pasaulinės šlovės gali sulaukti ir vieni, ir kiti. Pavyzdžiui, Napoleonas, Tomas Edisonas, Ernestas Hemingway'us garsėjo įpročiu gulti anksti. Barackas Obama, Charlesas Darwinas, Winstonas Churchillis, Marcelis Proustas ir Elvis Presley'is, priešingai, mielesnis buvo ar yra ryto miegas.
Mokslininkai taip pat yra aiškinęsi, kokios įtakos dienos režimas turi kitiems įpročiams. Suomių mokslininkai nustatė, kad mėgstantieji pavakaroti dažniau rūko, o 15 tūkst. paauglių ištyrę amerikiečiai išsiaiškino, kad nepilnamečiai „pelėdos“ dažniau linkę į depresiją ir mintis apie savižudybę.
