A.Cartier-Bressonas, kurio sukrečiamos nuotraukos, užfiksavusios Indijos nepriklausomybės lyderio Mahatmos Gandhi mirtį, yra svarbi jo meninio palikimo dalis, 1950 metais taip pat fiksavo Sri Aurobindo (Šri Aurobindo) ašramo gyvenimą.
„Tai nepanašu į jokius jūsų matytus Cartier-Bressono (darbus), nes tai truputį eksperimentinis albumas, albumas, kurio jis galbūt nenorėjo rodyti žmonėms“, – sakė Delyje surengtos parodos kuratorius Rahaabas Allana.
Fotožurnalistikos meno pionierius H.Cartier-Bressonas derino kompozicijos ir proporcijų meną su istorijos ir humoro pojūčiu. Jis mirė 2004 metais, būdamas 95-erių.
Poetas ir filosofas Sri Aurobindo kolonijiniais laikais vienu metu buvo politinio pasipriešinimo britų valdymui lyderis, o vėliau atsidėjo jogai savo rezidencijoje buvusioje prancūzų kolonijoje Pondišeryje, kuris dabar vadinasi Pudučeriu.
Sri Aurobindo ir jo dvasinės bendražygės, kuri vadinama Motina, kvietimu H.Cartier-Bressonas apsilankė jų ašrame šiame pajūrio mieste Indijos pietryčiuose, ir padarė retų nuotraukų, kuriose užfiksuotas jų gyvenimas.
Tačiau kai agentūra „Magnum“ tas nuotraukas publikavo, prie jų pridėtas straipsnis, kaip manoma, nepatiko Motinai, kuri nepritarė netrukus po H.Cartier-Bressono vizito mirusio Sri Aurobindo apibūdinimui.
„Kai ta medžiaga buvo paskelbta Europoje, ašramas sulaukė tam tikro blogos reklamos kiekio“, – paaiškino R.Allana, kuris pridūrė, kad ten buvo sarkastiškai užsiminta apie Sri Aurobindo deklaruotą dieviškumo pojūtį.
Dėl tos priežasties Motina už 3 tūkst. dolerių nupirko tų nuotraukų negatyvus, išspausdino 50 albumų asmeniniam su ašramu susijusių žmonių naudojimui, o paskui viešai tų nuotraukų neberodė.
Ši H.Cartier-Bressono ir 20-ojo amžiaus fotografijos istorijos dalelė galėjo būti prarasta, bet įsikišo Delyje gyvenantis meno kolekcininkas Ebrahimas Alkazi, kuris yra įkūręs fondą „Alkazi Foundation for the Arts“.
Jis nupirko vieną tų atspausdintų albumų, kai jis buvo parduodamas aukcione Londone, ir ėmėsi įtikinėti Sri Aurobindo ašramą bei Cartier-Bressono fondą Paryžiuje sutikti su paroda.
Abi institucijos galiausiai davė savo sutikimą, tad šeštadienį paroda atidaroma Indijos sostinės prancūzų kultūros institute „Alliance Francaise“, o vėliau šiais metais bus pervežta į Pudučerį.
Parodoje eksponuojama 118 atvaizdų iš H.Cartier-Bressono albumo, ranka rašyti rašteliai apie tą projektą ir kitos Pudučerio menininkų nuotraukos.
Anksčiau nerodyti darbai „parodo tą žmogų ir jo veiklą kaip visumą, ne taip kaip suredaguotos nuotraukos, kurias matėme ir žinome. Jos visai kitokios“, – pridūrė R.Allana.
Keliaudamas po pasaulį su savo aparatu „Leica“, H.Cartier-Bressonas užfiksavo komunizmo užgimimą Kinijoje ir Paryžiaus išvadavimą 1944 metais, „klaidžiodamas gatvėmis ... pasiryžęs pagauti gyvenimą, išsaugoti gyvenimą gyvenimo veiksmuose“, kaip pats sakydavo.
Paryžiuje gimusi Mirra Alfassa, vėliau tapusi žinoma kaip Motina, 7-ajame dešimtmetyje įsteigė Aurovilį – eksperimentinį futuristinį miestą netoli Pudučerio, pagrįstą Sri Aurobindo žmonijos vienybės idealu.
