Šventėje bus ką veikti ne tik gero garo mėgėjams – sodybos scenoje vaidins, dainuos ir drauge pasišokti kvies Telšių rajono meno kolektyvai ir atlikėjai.
Surengti pirties šventę Žemaitijoje „Angelų malūno“ šeimininką Ričardą Rasiuką įkvėpė sėkminga jau ketverius metus Rumšiškėse vykstančio renginio „Pirties diena“ patirtis. Ją organizuojančios Lietuviškos pirties bičiulių draugijos (LPBD) nariai – pirtininkai mėgėjai ir profesionalai – šio amato paslaptimis noriai dalinsis ir Žemaitijoje. Patalkinti bičiuliams į sodybą Kūlio Dauboje atvažiuos ir būrys pirčių entuziastų iš Latvijos bei Rusijos.
Šventės dieną bus iškūrenta ne tik sodybos pirtis, įrengta buvusiame vandens malūne. Slėnyje prie Virvytės užtvankos rikiuosis mobiliosios pirtys, tarp jų – ir Judrėnų ūkininko Antano Poškos pirtis-jurta iš avių vilnos. Specialiai šventei slėnyje išdygs analogų Lietuvoje, ko gero, dar neturinti šieno pirtis. Joje vienu metu galės tilpti apie 100 žmonių. Įdomus bus ne tik statinys, bet ir pirtininkų programos jame. Meistriškumą šiaudinėje pirtyje rengiasi pademonstruoti Europos ir Lietuvos vanojimo čempionatų prizininkai. Čia taip pat bus galima patirti, kaip vanoja žemaičiai.
Slėnyje prie Virvytės užtvankos rikiuosis mobiliosios pirtys.
Buvusio malūno statinyje veiks ne tik pirtis. Stiklintoje terasoje ir girnų patalpoje darbuosis nemažas būrys masažuotojų, o grožio specialistai kvies pasilepinti po pirties tinkančiomis veido kaukėmis iš natūralių žaliavų.
Žinių apie pirčių kultūrą šiais laikais ir praeityje pasisems užsukusieji į renginių salę. LPBD narys Zigmas Neverdauskas pristatys savarankišką tyrimą apie viešąsias Žemaitijos pirtis. Įžvalgomis apie pirties vaidmenį XVI-XVII a. Lietuvoje pasidalins veikalų apie baltų mitologiją autorius profesorius Rimantas Balsys. Apie pirtyje naudojamų augalų gydomąsias savybes ir energetiką papasakos svečias iš Latvijos gyduolis pirtininkas Ziedonis Karklinšas.
Nenusivils ir tie, kurie į šventę atvyks pasmalsauti, kaip gerą pirtį įsirengti pačiam. Jiems patarimų negailės piramidės formos pirtimi išgarsėjęs meistras iš Vilniaus Ramūnas Račkauskas. Viena jo įrengta krosnis šildys šiaudinę pirtį, o kitą vilnietis žada mūryti stebint renginio lankytojams.
Per Rudens lygę įprasta dėkoti derliaus dievams ir džiaugtis laukų bei sodų gėrybėmis. Šia proga galima pasipuikuoti ir vantų derliumi, tad „Žemaitijos pirties dienoje“ ketinama surengti improvizuotą geriausių vantų aukcioną, kuriam eksponatų galės patekti ir renginio lankytojai. O iš panaudotų vantų šventėje bus surišta simbolinė ožio skulptūra, kurios deginimas – dar vienas iš lygiadienio ritualų.
„Žemaitijos pirties diena“ skleis sveikos pirties kultūrą, tad šventėje nebus prekiaujama svaigiaisiais gėrimais, užtat nemokamai dalijamos žolelių arbatos ir ekologiško rūgpienio paskanaus kiekvienas.
Jei važiuodami į šventę pamiršite rankšluostį ir pirties kepurę – ne bėda. Visų būtinų pirties atributų rasite renginio kermošiuje.