Tokią tendenciją įžvelgė ir ketvirtadienį Vilniuje vykstančioje tarptautinėje konferencijoje „Homofobinės ir transfobinės patyčios: iššūkiai ir efektyvus atsakas” pristatė pedagogė, „Jaunimo linijos“ savanorė Ausma Sakalauskaitė.
Per „Euroviziją” skambučių – dukart daugiau
Šiemet iki rugsėjo pabaigos „Jaunimo linija” sulaukė 1208 skambučių. Kas dvidešimtas skambinantysis prisipažino esąs netradicinės seksualinės orientacijos ir norėjo pasikalbėti apie savęs ieškojimą, atsiskleidimą aplinkiniams, aplinkinių reakciją, taip pat skundėsi dėl to patiriamomis patyčiomis. Iš viso skambučiai dėl patyčių sudaro apie 10 proc.
Atkreipusi dėmesį į banguojančią skambučių kreivę (bendras pagalbos ieškančiųjų skaičius stipriai nesikeičia, užtat seksualinių mažumų atstovų tai padaugėja, tai sumažėja), A.Sakalauskaitė ėmė ieškoti priežasčių. Ji suskaičiavo, kad pirmą ketvirtį LGBT žmonių (lesbiečių, gėjų, biseksualų, transseksualų) skambučiai sudarė 4,9 proc., antrą – net 6,5 proc., o trečią – vos 3,7 proc.
Kas dvidešimtas skambinantysis prisipažino esąs netradicinės seksualinės orientacijos.
„Gegužė buvo karšta…” – atsiduso pranešėja ir nurodė atsakymą radusi internete. Tuomet žiniasklaidoje, be kitų, dominavo trys su seksualinėmis mažumomis susijusios temos: Austrijos atstovės Conchitos Wurst pergalė „Eurovizijos” dainų konkurse, renginių ciklas „Vaivorykštės dienos” ir Europos Parlamento rinkimai.
Anot A.Sakalauskaitės, visos laidos kalbėjo apie Conchitą Wurst, tinklalapiai sprogo nuo straipsnių ir komentarų apie barzdotąją atlikėją, kuri gimė vyru, tačiau prisistato moterimi, kiekvienas turėjo nuomonę apie tai – purkštavo dėl gėjų mafijos arba gyrė pasirodymą.
Per „Vaivorykštės dienas”, be kita ko, prie prezidentūros buvo išskleista 30 metrų ilgio vaivorykštės spalvų vėliava, vyko įvairių renginių ir buvo nemažai kalbama apie LGBT žmonių teises. Tuo pačiu metu vyko ir Europos Parlamento rinkimų kampanija, per kurią buvo raginama balsuoti už tuos, kurie gina žmogaus teises.
Panašias tendencijas – didžiulį žiniasklaidos susidomėjimą ir aktyvesnes viešas diskusijas – A.Sakalauskaitė pastebėjo per 2010-aisiais bei 2013-aisiais vykusias „Baltic Pride” eitynes.
Jauni žmonės, girdėdami aktyvias ir dažnai įžeidžias diskusijas, patiria stresą bei netiesiogines patyčias, taigi jaučia didesnį emocinės paramos poreikį.
Jos teigimu, jauni žmonės, girdėdami aktyvias ir dažnai įžeidžias diskusijas, patiria stresą bei netiesiogines patyčias, taigi jaučia didesnį emocinės paramos poreikį. „Kai visuomenėje tai labiau eskaluojama, padaugėja skambučių į mūsų liniją, – portalui 15min.lt sakė A.Sakalauskaitė. – Kai visi diskutuoja viena tema, ji pakimba ore ir tame ore gyventi būna labai sunku. Sakykime, jei viešumoje eskaluojamas savižudybių klausimas, padaugėja savižudybių.”
Daugiausia į „Jaunimo liniją” skambina 16–20 metų žmonės. Dalį jų sudaro nepilnamečiai – vyresnio amžiaus paaugliai. „Tas „nuostabus” mūsų įstatymas (Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas – red. past.)… Jis labai stipriai prasilenkia su realybe. Būtent šiai jaunų žmonių grupei reikia informacijos – objektyvios, ne subjektyvios.”
Vaikams seksualinė orientacija neįdomu
UNESCO duomenimis, patyčios dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės, vadinamos homofobinėmis ir transfobinėmis patyčiomis, sumažina mokyklos lankomumą, smukdo mokymosi rezultatus ir pasiekimus. Tyrimai rodo sąsajas tarp ilgalaikių tokių patyčių ir depresijos, nerimo, nepasitikėjimo savimi, užsisklendimo, socialinės izoliacijos, miego sutrikimų. Dėl jų kenčiantys žmonės labiau linkę į savęs žalojimą ir bandymą nusižudyti nei kiti jauni žmonės. Jaunimas tokiais atvejais, anot pranešėjos, pakelia ranką prieš save 2-3 kartus dažniau.
Homofobinės ir transfobinės patyčios sumažina mokyklos lankomumą, smukdo mokymosi rezultatus ir pasiekimus.
Pati A.Sakalauskaitė neslepia esanti netradicinės lytinės orientacijos, nors prisimena paauglystėje dėl to patirdavusi patyčių – neretai girdėdavo pavymui šaukiamą komentarą: „Lesbietė, lesbietė!!!” ir panašiai. Panaši atmosfera mokyklose tvyro iki šiol. „Pirmi žodžiai, kuriuos išgirsti mokykloje vienų vaikų sakomus kitiems, – gaidys arba pyderas”, – tvirtino ji.
„Apie mano orientaciją mokykloje žino visi”, – teigė pedagogė. Mokiniai esą kartais paprovokuoja, administracija šio klausimo nekelia. Iš kolegų ji tikino nejaučianti diskriminacijos, tik vyresni vaikai kartais pamėto juokelių.
Tiesa, mažiesiems seksualinės orientacijos tema, mokytojos manymu, apskritai neaktuali. Muzikos kaimo mokykloje mokanti A.Sakalauskaitė prisiminė mokslo metų pradžioje su ketvirtokais susėdusi ant grindų ir paprašiusi nupiešti savo vasaros muzikines keliones. Vienas vaikas pasidomėjo, kur keliavo mokytoja. Ji papasakojo piešianti Graikiją, kuri vasarą koncertavo. Vienas provokatorius, kaip jį pavadino pranešėja, iškart pareiškė matęs mokytoją dainuojančią gėjų eitynėse. „Vaikai sužiuro: ai, dainavai, na gerai, piešiam toliau”, – mokinių reakciją prisiminė A.Sakalauskaitė.
