Kazlų Rūdos rajone esantis unikalus liaudies architektūros paminklas, atspindintis liaudišką sakralinę statybą, perstatinėjamas nebuvo nuo pat sukūrimo aštuonioliktajame amžiuje – buvo vykdyta tik vidaus pertvarka.
Anot Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovų, atstatyti didžiąją medinę šešiakampę koplyčią leidžia išlikusi ikonografinė medžiaga.
Pasak pranešimo, šis išskirtinis kultūros paveldo objektas mena svarbius istorinius Lietuvos įvykius bei asmenybes.
Koplyčią pastatė Antanavo dvaro savininkas, Antanavo seniūnas, Vitebsko vaivada Jonas Antanas Chrapovickis kaip dvaro koplyčią ir giminės laidojimo vietą.
Vėliau Antanavo dvaras atiteko dvarininkams Šabunevičiams, kurie devyniolikto amžiaus viduryje koplyčią suremontavo, o jos vidų papuošė paveikslais.
Istoriniuose šaltiniuose apie koplyčios įkūrėjų palaidojimus neužsimenama, tačiau žinoma, jog 1860 metais čia amžino poilsio atgulė vėlesnis Antanavo dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius, o po kiek laiko – ir jo sūnus Edvardas bei marti.
Antanavo koplyčia galimai susijusi su 1863 metų sukilimu. Pasakojama, jog unikalaus pastato rūsyje buvo laikomi sukilėlių ginklai, o po altoriumi slapstėsi būrio vadas.
Po 1944 metų laidojimo kripta buvo išplėšta, karstai apgadinti, kita dalis rūsio naudota kaip sandėlis.
Konservavimo ir restauravimo darbus inicijavo ir finansuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos bei Kazlų Rūdos savivaldybė, darbus atlieka UAB „Restauracija“.
