Kooteninchela deppi vardu pavadintas ir prieš 505 mln. metų gyvenęs omarų ir skorpionų protėvis, pasinaudojus 1990 metų filme „Edvardas Žirkliarankis“ (Edward Scissorhands) J.Deppo sukurtu jautraus keistuolio vaidmeniu, rašo žurnalas „Journal of Palaeontology“.
Vabalo eskizą galite pamatyti čia.
„Kai pirmą kartą pamačiau šios rūšies žnyples fosilijose, negalėjau nepagalvoti apie Edvardą Žirkliarankį“, – sakė Londono imperijos koledžo mokslininkas Davidas Leggas.
„Tiesą sakant, aš taip pat truputį esu Deppo gerbėjas, todėl kas galėtų būti geriau, nei įamžinti jį kaip senovės gyvūną, kuris kažkada gyveno jūrose“, – kalbėjo D.Leggas.
Skiemuo „chela“ neseniai atrastos fosilijos pavadinime yra dar viena užuomina į filmo personažą, nes lotyniškai jis reiškia „žirkles“ arba „žnyples“.
Šis maždaug 4 centimetrų ilgio gyvūnas, turintis į šimtakojo panašias kojas, gyveno sekliuose vandenyse prie Britų Kolumbijos krantų Kanadoje tais laikais, kai Žemės klimatas buvo daug šiltesnis.
Manoma, kad savo žnyplėmis jis sučiupdavo auką arba jomis tikrindamas jūros dugną ieškodavo sau maisto – pasislėpusių gyvūnų.
„Kooteninchela deppi padeda mokslininkams atkurti daugiau informacijos apie gyvenimą Žemėje Kambro periodu, kai atsirado beveik visos šiuolaikinės gyvūnų rūšys“, nurodoma pranešime.
Šis padaras priklausė vadinamajai „dideles ataugas“ turinčių nariuotakojų grupei – tolimiems šių dienų nariuotakojų, tokių kaip vorai, skorpionai, šimtakojai, vabzdžiai ar krabai, giminaičiams.
„Tik įsivaizduokite: krevetes su majonezu savo sumuštinyje, jūsų siena ropojantį vorą ir net musę, kuri daužosi į jūsų langą ... visi jie yra Kooteninchela deppi palikuonys“, – sakė D.Leggas.
