Pasak archeologų, šios linijos, sudarančios grotažymės pavidalo figūrą, buvo nupieštos maždaug prieš 73 tūkst. metų ir yra mažiausiai 30 tūkst. metų senesnės negu ankstyvieji abstraktūs piešiniai, anksčiau rasti Afrikoje, Europoje ir Pietryčių Azijoje.
Tyrėjai šį piešinį rado Blomboso urve, maždaug už 300 km į rytus nuo Keiptauno. Toje vietoje rasta žmonių veiklos, kurią dabar būtų galima vadinti kultūra, vienų ankstyviausių pėdsakų.
Per ankstesnius kasinėjimus urve rasta iš kriauklių pagamintų karoliukų, išraižytų ochros gabalėlių ir netgi įrankių, pagamintų iš medžiagos, primenančios primityvų cementą.
Tarp radinių buvo ir nedidelė silikatinio akmens nuoskala, ant kurio raudona ochra buvo išbrėžtos kelios susikertančios linijos.
„Mūsų atlikta figūros mikroskopinė ir cheminė analizė patvirtino, kad raudonos ochros pigmentas buvo sąmoningai įtrintas į nuoskalą ochros kreidele“, – sakoma trečiadienį žurnale „Nature“ paskelbtame straipsnyje.
Tyrėjai nurodė, kad šis piešinys galbūt yra didesnio piešinio fragmentas, todėl tikėtina, kad visa kompozicija buvo „sudėtingesnė“.
Nors žinoma daug senesnių urvų piešinių, tarp jų – nutapytų Javos saloje maždaug prieš pusę milijono metų, Blomboso urvą tyrinėję mokslininkai sako, kad jų rastas kūrinys yra ankstyviausias žinoma „pieštuku“ išbraižyta figūra.
„Tai sustiprina idėją, kad piešimas buvo dalykas, egzistavęs medžiotojų ir rankiotojų protuose“, – naujienų agentūrai AFP sakė Bordo universiteto Nacionalinio mokslinių tyrimų centro direktorius Francesco d'Errico.
Nors neabejojama, kad tokie piešiniai kaip rastas Pietų Afrikoje turėjo „simbolinę reikšmę“, F.d'Errico sakė, kad ankstyvieji žmonės „tikriausiai nelaikė jų menu“.