1961 metų balandžio 12 dieną 9 val. 7 min. Maskvos laiku J.Gagarinas ištarė savo garsiąją frazę „Važiuojam!“, kai raketa „Vostok“ su jos viršūnėje pritvirtintu ankštu kosminiu laivu startavo iš Kazachstano, tuometės pietinės Sovietų Sąjungos respublikos.
Vos per 108 minutes apskriejęs mūsų planetą 27 metų staliaus sūnus katapultavosi iš savo kapsulės ir parašiutu nusileido viename dirbamame lauke Saratovo srityje centrinėje Rusijoje.
Nuo tos akimirkos jo gyvenimas ir šiuolaikinių kosmoso tyrimų kryptis negrįžtamai pasikeitė.
„Tai buvo vienas iš didingiausių XX šimtmečio įvykių, – pareiškė Rusijos kosminės agentūros vadovas Anatolijus Perminovas. – Jos skrydis atvertė naują puslapį žmonijos raidoje.“
J.Gagarino skrydis tapo didžiausia Sovietų Sąjungos pergale Šaltojo karo metais vykusiose neoficialiose kosminėse lenktynėse su Jungtinėmis Valstijomis. Šis pasiekimas paskatino Vašingtoną skirti dar daugiau dėmesio ir lėšų JAV kosminei programai ir galiausiai pralenkti Maskvą, pirmiesiems pasiuntus žmones į Mėnulį 1969 metais.
Rusija prisimena ne vien J.Gagarino žygdarbį, bet ir žmogų, kuris sukūrė šią raketą, pirmąjį kosminį laivą ir vadovavo jo skrydžiui – vyriausiąjį Sovietų Sąjungos raketų konstruktorių Sergejų Koroliovą.
Šis genialus inžinierius, laikomas vienu iš iškiliausių kosminių skrydžių istorijos veikėjų, Sovietų Sąjungos diktatoriaus Josifo Stalino buvo pasiųstas į GULAGo lagerį. Tačiau ir vėliau, kai S.Koroliovui buvo pavesta vadovauti sovietų kosminei programai, jo vaidmuo nebuvo viešinamas. Šio konstruktoriaus indėlis buvo atskleistas tik po jo mirties 1966 metais.
J.Gagarino skrydis buvo rizikingas žingsnis į nežinią. Pirmasis kosmonautas patyrė itin neramių akimirkų, kai jos kapsulė pradėjo nevaldomai suktis, grįždama į atmosferą.
„Jeigu tuo metu būtume vertinę šio laivo patikimumą pagal šiuolaikines normas, jokiu būdu nebūtume pasiuntę žmogaus“, – pirmadienį pareiškė 99 metų raketų inžinierius Borisas Čertokas, dirbęs su J.Gagarinu.
