Rusijos Valstybės dūma antradienį priėmė įstatymą, kuriuo numatytos baudos už keiksmažodžių vartojimą kine, žiniasklaidoje, literatūroje ir teatre.
Pagal oficialų išaiškinimą, necenzūriniais žodžiais ir posakiais laikomi keturi visuotinai ir ne tik Rusijoje žinomi žodžiai, prasidedantys raidėmis „х“, „п“, „е“, „б“, o taip pat jų pagrindu sukurto žodžiai ir posakiai.
Herojus kitaip negali
„Šis įstatymas – tipiška kvailystė. Mūsų mene iš tiesų yra tiek nedaug nenormatyvinės leksikos, jog keista dėl to sukurti visą įstatymą“, – sakė naujienų agentūrai vienas garsiausių rusų aktorių Olegas Tabakovas.
Jis pabrėžė, kad jo vadovaujamame teatre buvo tik vienas spektaklis, kuriame aktoriai keikėsi, – brolių Presniakovų „Vaidinant auką“. „Jame milicijos vyresnysis leitenantas išsako viską, kas susikaupė jo širdyje, ir daro tai keiksmažodžiais. Bet buvo akivaizdu, kad herojus kitaip negali, nes tokia yra jo dvasinė būsena“, – sakė O.Tabakovas.
Milicijos vyresnysis leitenantas išsako viską, kas susikaupė jo širdyje, ir daro tai keiksmažodžiais. Bet buvo akivaizdu, kad herojus kitaip negali, nes tokia yra jo dvasinė būsena.
Rašytojas Sergejus Šargunovas priminė, kad rusų klasikinėje literatūroje gausu kūrinių, kuriuose pilna keiksmažodžių.
„Tai ką – dabar uždrausime Puškiną, Jeseniną, Majakovskį? Na gerai, kovokime su jais“, – šaipėsi rašytojas.
Jis panašius įstatymus laiko veidmainyste. „Tai tipiškas noras pabūti Tartiufu. Tokiais metodais kovoti su nekultūringumu kvaila“, – pabrėžė S.Šargunovas.
Jis mano, jog reikėtų skirti, kas yra menas, o kas tik televizijos produktas. „Aš griežtai atskirčiau meno kūrinį nuo to, ką rodo per televiziją. Žinoma, tuo laiku, kai televizorių žiūri vaikai, keiksmažodžiai neturėtų skambėti, bet dabartinės inovacijos lenkia net tai, kas buvo sovietų laikais“, – sako rašytojas.
Galerininkas Maratas Gelmanas įsitikinęs, kad jei išties norima kovoti su keiksmažodžiais, užtektų amžiaus cenzo.
„Yra juk kategorijos „16+“, „18+“, „21+“. To užtenka ir nereikia jokių įstatymų“, – sako jis. M.Gelmano nuomone, tokie įstatymai priimami tuomet, kai norima visuomenės dėmesį nukreipti nuo daug svarbesnių problemų.
Rusiški keiksmažodžiai – visuomenės veidrodis
Pasak newsru.com, Rusijos filologai pripažįsta, kad „kalbos švara“ susidomima tuomet, kai visuomenėje pradeda dominuoti tam tikros socialinės tendencijos.
Profesorius Aleksandras Šachnarovičius Farchado Iljasovo antologijos „Rusiški keiksmažodžiai“ įžangos žodyje rašo, kad Rusijoje „daug metų kalbėti gražiai ir teisingai nebuvo prestižiška, ypač sovietinės visuomenės elito sluoksniuose. Anot jo, keikdamiesi valstybės lyderiai demonstravo savo „artumą liaudžiai“, tad žmogus, kalbėjęs taisyklinga ir švaria rusų kalba, buvo vertinamas „ironiškai“.
Tuo tarpu tie valstybės lyderiai, kurie vartojo kalinių žargoną ir keiksmažodžius, be didelių pastangų tapdavo populiarūs.
Rusai buityje keiksmažodžius vartoja ne tik norėdami įžeisti, iškeikti ar pažeminti, bet ir bandydami sujungti žodžius, paaiškinti abstrakčias sąvokas.
Tokią analizę, aptardamas viešas Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalbas, buvo paskelbęs ir garsus rašytojas satyrimas Viktoras Šenderovičius.
Kitas garsus rašytojas Viktoras Jerofejevas, aptardamas rusų lyderio leksiką, pabrėžė, kad „Rusijoje keiksmažodis – yra priespaudos kalba, įsakymai, archainė kalba“, todėl juos taip mėgsta vartoti garsūs politikai.
Reikia pabrėžti, kad rusiškų keiksmažodžių žodynuose yra ne mažiau 5000 leksikos vienetų (anglų kalboje yra tik 16 nepadorių žodžių) .
Rusai buityje keiksmažodžius vartoja ne tik norėdami įžeisti, iškeikti ar pažeminti, bet ir bandydami sujungti žodžius, paaiškinti abstrakčias sąvokas.
Newsru.com pastebi, kad keiksmažodžiai yra ir Rusijos armijos stiprybė. „Antra vadovavimo kalba“ laikoma vienu iš strateginių rusų kariuomenės pranašumų, nes kai kariai kritinėse situacijose ima kalbėti keiksmažodžiais, jie daug greičiau vienas kitą supranta ir reaguoja į situaciją.
Galbūt dėl to Rusijos politikai nedrįsta net siūlyti apskritai uždrausti keiksmažodžių.
