Į atviriausiųjų dešimtuką taip pat pateko ir Druskininkų, Zarasų, Panevėžio, Visagino ir Švenčionių rajonų savivaldybės bei Kauno ir Šiaulių miestai. Vilniaus miestas reitinge užėmė 13 vietą, o Klaipėdos – 33 vietą.
Svetingiausias šalies savivaldybes nustatyti padėjo tyrimas „Lietuvos savivaldybių atvirumo kultūrinei įvairovei rodikliai“, kurį inicijavo dokumentinio filmo „Pasaulio virtuvė“ kūrybinė grupė, o atliko Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų institutas.
Visos Lietuvos savivaldybės buvo pakviestos atsakyti į ekspertų parengtus klausimus apie tai, kaip kiekvienoje iš jų sprendžiami užsieniečius ir tautinių mažumų atstovus liečiantys klausimai, susiję su darbo paieška, švietimu, būstu, socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros paslaugomis, politiniu dalyvavimu, antidiskriminacine politika, lygiomis galimybėmis ir lyčių lygybe bei pačios savivaldybės infrastruktūra.
Tyrimo, vykusio vasario–kovo mėnesiais, metu atsakymus pateikė 56 iš 60 Lietuvos savivaldybių.
„Tyrimas atskleidė, kad tautinėms mažumoms ir imigrantams atviresnės savivaldybės, kurių didesnę gyventojų dalį sudaro tautinių bendrijų atstovai (lenkai, rusai, baltarusiai, kt.)“, – pranešime cituojama Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto ekspertė Giedrė Blažytė.
Atviriausi – Šalčininkai, Visaginas
Pirmoje reitingo vietoje atsidūrė Šalčininkų savivaldybė, kurioje pagal 2011 metų surašymo duomenis gyvena mažiausiai (10,8 proc.) lietuvių kilmės gyventojų. Į pirmąjį dešimtuką pateko ir Visaginas, kuris yra antras po Šalčininkų pagal didžiausią ne lietuvių kilmės asmenų, gyvenančių savivaldybėje, skaičių. Šioje savivaldybėje lietuvių kilmės asmenys sudaro 18,6 proc. visų gyventojų.
Dešimtuke taip pat ir Zarasų savivaldybė, kurioje viena didžiausia rusų tautybės gyventojų dalis šalyje (18,7 proc.) ir Švenčionių savivaldybė, pasižyminti viena didžiausia šalyje lenkų tautybės (26 proc.) ir rusų tautybės (13,3 proc.) gyventojų dalimi.
Pasak G.Blažytės, tautinės bendrijos – ne vienintelis motyvas, skatinantis savivaldybes būti atviras.
Remiantis Migracijos departamento duomenimis, daugiausia užsieniečių gyvena Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno miestų savivaldybėse.
„Vis dėlto antrą ir trečią vietas užėmė savivaldybės, kurios neišsiskiria nei didele ne lietuvių kilmės gyventojų, nei savivaldybėse gyvenančių užsieniečių dalimi.
Anykščiuose lietuvių tautybės gyventojai sudaro daugiau nei 96 proc., o Jurbarko – 98 proc. visų gyventojų. Šios savivaldybės taip pat nepatenka ir į gausiausiai užsieniečių apgyvendintų savivaldybių sąrašą. Jose užsieniečių skaičius 2014 m. pradžioje sudarė 0,2 proc. (Anykščiuose), ir 0,7 proc. (Jurbarke) visų Lietuvoje gyvenančių užsieniečių“, – cituojama G.Blažytė.
Kaunas – 8-oje, Klaipėda – 33-ioje vietoje
Remiantis Migracijos departamento duomenimis, daugiausia užsieniečių gyvena Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno miestų savivaldybėse. Iš šių miestų į pirmąjį reitingo dešimtuką pateko Kauno miestas (8 vieta), Vilniaus miestas yra 13 vietoje, o Klaipėdos miestas užima 33 vietą.
Ekspertų teigimu, vietos valdžia, esanti arčiausiai gyventojų, įgauna vis svarbesnį vaidmenį užsieniečių, imigrantų, tautinių bendrijų atstovų integracijos procese.
„Tyrimo duomenys rodo, kad Kauno ir Vilniaus miestų savivaldybės atviriausios imigrantų ir tautinių bendrijų politinio dalyvavimo ir administracinės politikos įgyvendinimo srityse. Taip pat neblogai vertinamos ir šių savivaldybių teikiamos paslaugos būsto, socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros srityse“, – pridūrė G.Blažytė.
Ekspertų teigimu, vietos valdžia, esanti arčiausiai gyventojų, įgauna vis svarbesnį vaidmenį užsieniečių, imigrantų, tautinių bendrijų atstovų integracijos procese. Lietuvoje, kur imigrantų kiekis yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje, svarbu įvertinti, kaip savivaldos institucijos pasiruošusios priimti į jų teritoriją atvykstančius gyventi užsieniečius ar tautinių bendrijų atstovus, ir paskatinti gerinti situaciją.
Filmuodami sutiko imigrantus
Dokumentinio filmo apie Lietuvoje gyvenančias užsienietes „Pasaulio virtuvė“ režisierė Aistė Ptakauskė sakė, kad šį tyrimą inicijuoti paskatino filmo turas po Lietuvą, įvykęs praėjusių metų rudenį. Turo metu buvo aplankyta 15 Lietuvos miestų, kiekviename mieste po filmo peržiūros vyko diskusijos su vietos gyventojais, tarp jų – ir tenykščiais tautinių bendrijų atstovais bei imigrantais.
„Nustebome sužinoję, kad Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai neretai pasigenda elementarios informacijos anglų kalba ir kitokios pagalbos, kuri palengvintų jų integraciją mūsų šalyje“, – pasakojo A.Ptakauskė.
„Lietuvoje nėra savivaldybės, kurioje negyventų imigrantų iš užsienio. Filmo turo metu sutikome regionuose gyvenančių žmonių iš Baltarusijos, Ukrainos, Meksikos, Italijos, taip pat – vietos tautinių bendrijų atstovų. Nustebome sužinoję, kad Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai neretai pasigenda elementarios informacijos anglų kalba ir kitokios pagalbos, kuri palengvintų jų integraciją mūsų šalyje, – pasakojo A.Ptakauskė. – Nutarėme pasigilinti į situaciją skirtingose savivaldybėse, paskatinti vietos valdžią atkreipti dėmesį į šalia jų gyenančius užsieniečius, būti svetingesniems“.
Dokumentinis filmas „Pasaulio virtuvė“ supažindina su penkiomis moterimis, kurios į mūsų šalį atsikraustė įvairiais laikotarpiais iš įvairių valstybių ir dėl įvairių priežasčių. Juosta skatina susimąstyti apie tai, ką patiria, kaip jaučiasi ir kaip naujus namus kuria žmonės, likimo atblokšti į Lietuvą.
