Skirtingai nuo kitų, mokslui žinomų biologinių antifrizų, sudėtyje turinčių įvairių baltymų, naujoji molekulė susideda iš cukraus ir riebiųjų rūgščių ir gali būti randama įvairiose vabalo ląstelėse. Molekulė, leidžianti vabalui išgyventi net iki 60–75 laipsnių šalčio pagal Celsijaus skalę, pavadinta xylomannan vardu.
Nors mokslininkai jau suprato, kad prieš jų akis visiškai naujas biologinio antifrizo tipas, tačiau kol kas dar neaišku, kokiu būdu jis neleidžia vėstantiems organizmo skysčiams sušalti į ledą ir taip suardyti kūno ląsteles. Tolesni tyrimai leis geriau suprasti, kaip funkcionuoja šalčiui atsparios gyvybės formos, kurių kūno temperatūra nukrinta žemiau vandens užšalimo ribos, tačiau vis tiek sugeba išgyventi.
Įdomu, kad naujoji medžiaga ne tik apsaugo ląsteles nuo užšalimo, bet ir gali lėtinti organizmo senėjimo procesą. Be egzotiškų „jaunystės eliksyro“ perspektyvų, naujoji medžiaga gali būti naudojama ir labai praktiškoms reikmėms – biologiniams produktams saugoti užšaldant žemose temperatūrose taip, kad nepasikeistų jų vidinė struktūra ir kitose pramonės srityse.
