Štai žvėrims nelabai svarbu, kiek laipsnių šilumos buvo naktį ir kiek bus dieną. Paukščių neišgąsdina net trumpas žiemiškų orų sugrįžimas – kai kas net ir per pūgą ar šlapdribą renka šapus ar šakeles lizdams sukti. Sakytum – visi jie žino ir supranta, kad pavasaris neturi laiko stoviniuoti ir laukti, kad po šaltesnių dienų ateis šiltosios. Laukti jų ir nieko neveikti gali tik žmonės, o žvėrys ir paukščiai viską daro savaip. Ir jie visada teisūs.
Prieš dieną anksti rytą Vilniaus centre radau ant šaligatvio kažkieno neapdairiai sutraiškytą didelį plokščią vabalą – raibąją vėžiadusę. Šios dusios – gana įprastos Lietuvoje, tačiau Rytų Lietuvoje ketvirtadienį dar buvo šarma, naktį oro temperatūra nukrito žemiau nulio, o vabalai jau skraidė.
Iš kur jie atskrido? Matyt – iš Neries ir pasiklydo tarp namų, galbūt atsitrenkė į apšviestą langą. Tą pačią dieną, saulėtą ir gana šiltą, reikėtų laikyti vabzdžių pavasario pradžia. Bent jau Rytų Lietuvoje. Tiesa, jau gerokai iki to skruzdėlynų viršūnėse krutėjo skruzdėlės ir „rinko“ šykščią saulės šilumą.
Saulės šildomose pašlaitėse, ant namų sienų – tądien visur kopinėjo atšilusios musės, krutėjo pirmosios septyntaškės boružės, o ore mirgėjo daugybė smulkių dvisparnių vabzdelių. Maloniu atradimu tapo citrinukų – ryškiai geltonų dieninių drugių – skraidymas. Citrinukai žiemą praleido suaugę. Rudenį jie išsirito jau paraudus lapams ir skraidė nedaug. Žiemojo nukritusiuose lapuose, plyšiuose. Beje, taip žiemoja nemažai dieninių drugių, kurie pasirodo anksti pavasarį: dilgėlinukai, spungės, šeiriai, karpytūnės. Jie visi anksti sudės kiaušinėlius, o kai iš jų išsiris mažučiai vikšriukai, jie jau turės maisto – šviežius sprogstančius medžių ar krūmų lapus.
Daugelis pavasario vabzdžių savo spalvomis yra prisitaikę prie aplinkos – jų sparnelių raštas susideda iš rudų, rausvų, juodų, šviesių spalvų ir atspalvių. Citrinukas yra įdomi išimtis, nes tokiu metu šio ryškumo geltonos spalvos gamtoje visai nėra. Gali būti, kad drugiai pradeda skraidyti tokiu metu, kai dar nesugrįžę paukščiai, ore gaudantys vabzdžius. Kita vertus, jie galbūt yra per ryškūs ir paukščiams jų sparnų spalva gali reikšti perspėjimą.
Vėl laukiame atvėsimo, todėl keletui dienų vabzdžių sumažės. Tačiau naujas atšilimas turėtų jų „paskleisti“ kur kas daugiau. Apie jų pasirodymą mums praneš ne tik geltonsparnių citrinukų skraidymas. Daug smulkių vabzdelių matysime ant savo automobilių langų – deja, šie susidūrimai būna ne vabzdžių naudai.
