Pasiruošimas žiemai tampa svarbiausiu šių dienų uždaviniu. Ir nors daugelis gyvūnų patys nežino, nesupranta to, daug kas vyksta labai dėsningai. Baigėsi tauriųjų elnių ir briedžių ruja, po keleto dienų prasidės danielių vestuvės. Dabar patinai danieliai yra patys gražiausi, geriausiai įmitę. Po mėnesio šėlimo iš šios jų kondicijos nieko neliks – regėsime perkarusius, pavargusius žvėris. Stirninai greitai pames savo ragus.
Tačiau žvėrių ir paukščių pasaulyje ne viskas siejama su poravimusi ir giminės pratęsimu. Kur kas svarbiau dabar įgyti šiltą poplaukį, pūkus, nes žiemai ruoštis reikia visada ir be jokių išlygų.
Žieminis kailis turi daug gerų savybių. Visų pirma, jo plaukai praauga ploną vasarinį kailiuką, dėl to žvėrys tampa regimai „pilnesni“, stambesni. Be to, keičiasi ir gyvūnų spalvos. Stebint stirnų pulkelį, galima įsitikinti, kad dalis gyvūnų yra jau žiemiškai pilki, kiti dar išsaugoję vasariškos žalos spalvos dėmes, kurias sparčiai praauga žieminio kailio plaukai. Iki lapkričio ši įvairovė pradings, stirnos bus vienodai žiemiškai pilkos. Tokia spalva žvėris gelbės nuo svetimų akių, o šiltas kailis – nuo šalčio, sniego, lietaus ir plikšalos.
Tokie patys pokyčiai ir kitų žvėrių, ypač plėšriųjų, pasaulyje. Jų kailiai tankėja, šiltėja, prieš žiemą jie sukaupia daugiau riebalų. Dabar galima stebėti daug aktyvesnį jų keliavimą ir klajones, maisto turtingų vietų paieškas. Lapės dažniau naršo laukuose, peliauja, mangutai laikosi kukurūzų laukuose, o kiaunės iš miškų vis dažniau apsilanko sodybose. Nors vilkų medžioklė prasidės tuoj pat ir baikštinami žvėrys taps atsargesni, dabar jie labai aktyvūs, dažnai – drąsūs ir net akiplėšiški. Tą turi žinoti ūkininkai, iki rudens vidurio sugebėję išsaugoti savo avis, veršelius ir kitus laukuose ganomus gyvulius.
Prieš keletą dienų genėdamas ir žiemai ruošdamas vijoklį citrinvytį, po krūmu aptikau ežio lizdą. Susuktas iš sausos žolės, apklotas lapais jo guolis buvo tikrai gražus. Jis priminė: prieš žiemą daug kas tvarko savo būstus: pelės, pelėnai, voverės. Ko gero, labiausiai komplikuota yra bebrų būklė, nes jie įprastos savo ruošos atlikti negali – vandens telkiniai, dažnai sukurti pačių žvėrelių, yra perdžiūvę, negalintys apsaugoti trobelių ir neleidžiantys kaupti atsargų žiemai. Kiekvieną rudenį bebrai ruošia gausias šakų, krūmų atsargas – jos pritvirtinamos prie tvenkinio dugno ir gelmėje išsilaiko iki pavasario. Kur šiemet bebrai galės krauti savo sandėlius? Ar jie dar gali tikėtis, kad tvenkiniai prisipildys? Spalyje tokio kiekio vandens laukti neverta. Gal lapkritį? Jeigu bebravietės užšals be vandens, bebrai jose pavasario gali nesulaukti...
Taigi, taip dabar atrodo ir tuo gyvena gamta. Jei tik matome jos daugiau, nei gražius spalvotus lapus.
