Rytą sinoptikai pranešė, kad Vakarų Lietuvoje yra 4 laipsniai šilumos, kitur – vėsiau, o Rytų Lietuvoje – net iki 2 laipsnių šalčio! Kažkaip net sunku sakyti, kad tai šaltis, bet – tebūnie. Ten, kur buvo „šaltis“, rytas buvo su šarma ant žolės – tekant saulei ji žvilgėjo neįprastai šiam metui. O Vilniuje šios žiemos dienos įspūdį stiprino pavasariškai skiemenuojančios didžiosios zylės ir beržo viršūnėje karksintis kovas. Ne apie žiemą jis giedojo, oi ne...
Miestas gyveno pošventine ramybe, ji tvyrojo ir gamtoje. Varėnos rajono pakrašty iki pat vakaro girios keliukai taip ir liko sugniaužti šaltuko, saulės nepaliestose vietose baltavo šarma, o ant balučių – simbolinis ledelis. Ramiai savo darbus dirbo geniai, nusvirbėjo svirbelių pulkelis, čeksėjo smilginiai strazdai. Pievoje žoliavo stirnos, o netoli jų baltavo didysis baltasis garnys – tykojo pelėnų, nes tokiu metu jam tinka arba jie, arba upeliuky nardančios žuvelės. Pelėnas geriau, jo daugiau.
Jau kelintus metus laukuose neregėti šiaurės svečių tūbuotųjų suopių. Mačiau keletą jų rudenį ir – viskas. Dar yra paprastųjų suopių, bet negausiai – jie tupi krūmų viršūnėse, stebi savo medžioklės plotus. Tuos pačius medžioklės ir atliekų rankiojimo plotus tikrina krankliai. Varnalėšas apnikę dagiliukai – dabar jie kaip reta gražūs. Ir didžiosios antys prie upeliuko – baikščios, visai ne miestietės, atrodo tokios pasitempusios, žvilgančios.
Želmenyse, kurie keri savo žalumu, kliksi gulbės giesmininkės – baikštokos, nes ūkininkai vis atvažiuoja jų baidyti iš savo laukų. Nemačiau kurapkų, kurioms dabar turėtų būti labai gera, nes jų pilki apdarai puikiai dera prie nežiemiškos aplinkos. Tačiau suradau tabūną arklių – žiemišku kailiu, žvitrūs jie lyg kokie tarpanai pešė žolę ir neatrodė nuskriausti.
Visa diena saulės, giedro dangaus – ko dar reikia? Ypač kai žinai, jog dabar sausio 3-ji. Lietuvoje tai turėtų būti paties nuožmiausio šalčio metas, sniegų laikas. Taigi, turėtų... Tik karklažvirblis apie tai negalvoja – kapsi pakabintą lesalo gumuliuką ir akimis seka pasaulio naujienas. Ar jis jas prisimins?