Vyrai jau susitaikė
Labai nesėkmingai susiklosčiusi medžioklė vyko Betygalos seniūnijoje esančioje Pryšmantų kaimo teritorijoje: paleidus neatsargų šūvį buvo sužeistas medžiotojų klubo „Pagojukas“ narys, medžiotojams tą naktį vadovavęs Gintaras Ramanauskas. Žirnių lauke sužalotas vyras buvo išgabentas į Kauno klinikas gydyti žaizdų delne ir sėdmenyse.
Nukentėjęs medžiotojas praėjusį antradienį savaitraščiui „Alio, Raseiniai“ sakė, jog jaučiasi gerai.
„Kai mane sužeidė, nebuvau net apalpęs. Žaizdos nebuvo labai skausmingos – juk kliuvo tik į raumenis“, – sakė G. Ramanauskas ir pabrėžė, kad su jį sužeidusiu žmogumi jau susitaikęs.
„Kai mane sužeidė, nebuvau net apalpęs. Žaizdos nebuvo labai skausmingos – juk kliuvo tik į raumenis“, – sakė G. Ramanauskas ir pabrėžė, kad su jį sužeidusiu žmogumi jau susitaikęs.
„Negi su giminaičiais pyksiesi. Ką jau padarysi, gyvenime pasitaiko visokių netikėtumų“, – kalbėjo netyčia pašautas medžiotojas.
Atkūrėme įvykių eigą
Remdamasis G. Ramanausko ir kitų medžiotojų pasakojimais, savaitraštis „Alio, Raseiniai“ pabandė atkurti nelemtų įvykių eigą.
42 metų G. Ramanauską sužeidęs 57 metų kaunietis V. V. nėra klubo „Pagojukas“ narys – jis svečiavosi pas G. Ramanauską ir buvo pakviestas dalyvauti šernų medžioklėje. Vėlyvą liepos 25-osios vakarą vyrai įsitaisė Pryšmantų kaime esančiame žirnių lauke ir ėmė tykoti. Apie 23 valandą G. Ramanauskas nusprendė paėjėti pasižvalgyti į atokiau plytintį lauką. V. V. liko sėdėti žirniuose.
Lemtingas pokalbis telefonu
Po kurio laiko G. Ramanauskas paskambino svainiui ir pasakė, kad jau ateina. Toks skambutis yra labai svarbi perspėjimo priemonė tamsoje: įspėtas medžiotojas žino, kad jo link artėja ne žvėris, bet žmogus.
Po kurio laiko G. Ramanauskas paskambino svainiui ir pasakė, kad jau ateina. Toks skambutis yra labai svarbi perspėjimo priemonė tamsoje: įspėtas medžiotojas žino, kad jo link artėja ne žvėris, bet žmogus.
Su kolegomis situaciją analizavęs, tačiau dramatiškai pasibaigusioje medžioklėje nedalyvavęs klubo „Pagojukas“ vadovas Virginijus Šablauskas mano, kad V. V. galėjo neteisingai suprasti telefonu perduotą žinią. Gali būti, jog jis suprato neva ateina šernai ir nekantriai atkišęs šautuvą ėmė laukti jų pasirodymo momento.
Tą vėlyvą vakarą matomumas buvo neblogas – ryškiai švietė mėnulis. Išgirdęs braškant žirnynus ir pamatęs jų tankmėje siluetą, kaunietis pylė į jį 8,5 milimetrų skersmens šratais. Pasigirdo žmogaus dejonė – svainio paleisti šratai pataikė giminaičiui į delną ir sėdmenis. Kilo baisi sumaištis. Laimei, šio įvykio atomazgą galima pavadinti sėkminga. Šūvis nesutrupino kaulo, nepažeidė kraujo arterijos ar kito gyvybiškai svarbaus organo. Praėjus kelioms dienoms, nukentėjęs jautėsi visiškai neblogai.
Moterys atrodė it šernai
Pirminiais duomenimis, vėlyvą metą medžioję vyrai buvo blaivūs. V. Šablausko įsitikinimu, nelaimės priežastis – menka medžiotojo patirtis ir nekantrumas. „Būtina šimtu procentų įsitikinti, kad nusitaikei į žvėrį. Tačiau ir to negana. Medžiotojas privalo visiškai tiksliai žinoti, kokį žvėrį ketina nušauti, nes kai kuriuos žvėris tam tikrais metų laikotarpiais medžioti yra draudžiama“, – pabrėžė V. Šablauskas ir papasakojo apie jam pačiam nutikusią panašią istoriją.
„Vieną kartą šernų tykojau bokštelyje, kuris buvo žirnių lauke. Nakties tyloje netikėtai išgirdau man už nugaros gana garsiai šlamant žirnius. Įsižiūrėjęs pamačiau du maždaug šerno dydžio siluetus. Tačiau būdamas patyręs medžiotojas žinojau, jog tai dar nėra proga paleisti šūvį. Netrukus supratau – tai buvo ne šernai, bet dvi pritūpusios moteriškės, kurios nakties metu atėjo į laukus pasiskinti žirnių“, – pasakojo medžiotojų klubo „Pagojukas“ vadovas.
"Karštakošius dažniausiai užvaldo azartas, ir tai yra labai pavojinga. Kiekvienas patyręs medžiotojas puikiai žino, kad jokiu būdu negalima šauti į šnaresį, šešėlį, judančius krūmus. Pryšmantų kaime, atrodo, taip ir atsitiko“, – sakė A. Kilčauskas.
Pašovė šunį
Nesusipratimai „Pagojukų“ medžioklės plotuose užfiksuojami jau ne pirmą kartą. Savaitraštis „Alio, Raseiniai“ rašė, kaip šių metų pradžioje Pryšmantų kaime šratais buvo sužeistas ūkininko Andriaus Ruzgo šuo Bilis. Ūkininko teigimu, peršautu kraujuojančiu snukiu vilkšunis į sodybą sugrįžo tuomet, kai apylinkėse vyko medžioklė.
Tačiau dėl šio įvykio problemų turėjo ne medžiotojai, bet šuns gydymui ne vieną šimtinę paklojęs ūkininkas – jis sulaukė pretenzijų, kad šuo buvo nepririštas, tad savavališkai nubėgo prie medžiotojų ir netyčia galėjo tapti atsitiktinio šūvio auka.
Karštakošių bėda
Raseinių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Antanas Kilčauskas sakė, jog dažniausiai neatsargiai šauna karštakošiai ir mažai patirties turintys medžiotojai.
„Karštakošius dažniausiai užvaldo azartas, ir tai yra labai pavojinga. Kiekvienas patyręs medžiotojas puikiai žino, kad jokiu būdu negalima šauti į šnaresį, šešėlį, judančius krūmus. Deja, Pryšmantų kaime, atrodo, taip ir atsitiko“, – sakė A. Kilčauskas.
Jo prielaidas iš dalies patvirtino ir V. Šablausko turima informacija. Klubo „Pagojukas“ vadovo duomenimis, šūvį į giminaitį paleidęs kaunietis medžiotojo bilietą turėjo seniai, tačiau stokojo medžioklės patirties, kuri ugdo įgūdžius. Kantrybė tykojant – viena pagrindinių kiekvieno patyrusio medžiotojo savybių.
