Suomių vaikai žino, kad dovanas per Kalėdas sunešantis personažas gyvena mitologinėje Korvatunturi kalvoje, šiaurinėje Suomijos Laplandijos dalyje. Švedai, savo ruožtu, tikina, kad Kalėdų Senelis kilęs iš mažo Mora miestelio, o norvegai tikina, kad jis prieš šimtus metų gimė po akmeniu Drobake, įsikūrusiame Oslo fjorde.
Danai, kurie mėgaujasi švelnesnėmis žiemomis dažniausiai be sniego, savo vaikus moko, kad Kalėdų Senelio namai yra atokioje Grenlandijai priklausančioje saloje Arkties regione.
Suomijos Laplandijos administracinis centras Rovaniemis vadinamas oficialiuoju Kalėdų Senelio miestu.
Kovoje su savo kaimynais dėl Kalėdų Senelio namų titulo, kiekvienais metais nuo pat 1960 m. Suomijos nacionalinis transliuotojas YLE išplatina vaizdo įrašą, kuriame matoma kaip Kalėdų Senelis palieka savo trobelę ir pasikinkęs baltuosius elnius pradeda kalėdinę kelionę.
Suomijos Laplandijos administracinis centras Rovaniemis vadinamas oficialiuoju Kalėdų Senelio miestu ir būtent tai į jį pritraukia nemažai turistų. Į kiek piečiau nuo Šiaurės poliaračio įsikūrusį Rovaniemį kiekvienais metais suplaukia daugiau negu 300 tūkst. turistų – t.y net penkis kartus daugiau, negu miestelyje yra gyventojų.
„Kalėdų Senelis yra labai svarbus ir žinomas asmuo visame pasaulyje, o tai – geras pagrindas sukurti tokio tipo verslą“, – tikina Rovaniemio meras Esko Lotvonenas.
Danai, švedai ir norvegai savąjį Kalėdų Senelį kildina iš mitologinės figūros – gnomo, kuris skandinavų kalbose buvo vadinamas tomte ar nisse. Tuo tarpu visiškai kitos etninės ir lingvistinės kilmės suomiai Kalėdų Senelį vadina joulupukki – Kalėdų ožiu arba ožka, kilusiu iš pagoniškosios mitologijos.
Be to, Šiaurės šalyse Kalėdų Senelis nešliuožia kaminu, bet aplanko namus gruodžio 24 d. ir susitinka su vaikais, o jeigu yra pernelyg užsiėmęs, jiems tiesiog palieka maišą arba krepšį dovanų.
