Pasitaiko, kad poilsiavietės mus pasitinka ne tokios, kokių tikimės – paliktomis šiukšlėmis, apgadinta įranga. Ar moka lietuviai ilsėtis legaliose iškylų vietose pasiteiravome Valstybės saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialistės Onutės Drobelienės.
Anot jos, deja, bet vis dar pasitaiko, kad šiukšlina ir poilsiautojai, ir vietiniai gyventojai, tačiau situacija gerėja.
„Teritorijose, kur yra įsikūrusios bendruomenės, šiukšlinimo problema nyksta kiek sparčiau. Kabiname plakatus, bendraujame su vietos bendruomenėmis ir visuomene, kai kurie parkai turi net savo informacinius laikraščius ir nemokamai juos dalina aplinkiniams. Be to, jeigu aplinka sutvarkyta, joje stovi pavėsinė ir stalas, tokioje vietoje rečiau ir šiukšlinama“, – sako Valstybės saugomų teritorijų tarnybos atstovė.
Ji pastebi, kad viešose iškylų vietose apsilanko vis daugiau kultūringų lankytojų. Įvairios gamtos tvarkymo akcijos ir talkos yra puikios prevencinės priemonės prieš gamtos teršimą. Surinkus ne tik savo, bet ir kitų poilsiautojų paliktas šiukšles, kitą kartą pagalvojama prieš ją numetant. „Tai labai gerai matosi, vedant ekskursijas moksleiviams. Vienas vaikas šiukšlę meta ant žemės, kitas ją paduoda auklėtojai, trečias įsideda į kišenę“, – pasakojo O. Drobelienė.
 |
| lauzavietes.lt nuotr./Polsiavietėje |
Pavykęs eksperimentas
Išskirtiniu pavyzdžiu, kaip buvo sprendžiama šiukšlinimo problema, didžiuojasi Karmėlavos girininkija. Kartu su seniūnija ir vietiniu liaudies menininku, nuolat šiukšlinamoje aikštelėje išbandžius visas kovos priemones sumanyta įrengti poilsiavietę „Lietuvi, nepasišiukšlink“.
Karmėlavos girininkijos girininko pavaduotojas Giedrius Vilkevičius pasakoja, kad anksčiau į aikštelę šiukšles veždavo tiesiog sunkvežimiais. Pastačius šiukšlėms mesti skirtą konteinerį sudegino, todėl imtasi svarstymų kaip dar kalima kovoti su nuolat šiukšles paliekančiais žmonėmis.
„Mes sumanėme kovoti geruoju ir šioje gražioje vietoje leisti žmonėms iškylauti. Įrengėme poilsiavietę su stalu, suolais, galimybe gaminti maistą gamtoje. Atvirai pasakysiu eksperimentavom ir eksperimentas pasiteisino. Per 3 metus, kai įrengėm poilsiavietę, aikštelėje paliekamų šiukšlių sumažėjo apie 80 procentų“, – džiaugiasi G.Vilkevičius.
Jei šiukšles susirinkau, tai bent atminimą išskaptavau
Šiukšlintojai sukelia daug problemų, tačiau ne ką mažiau jų sukelia pasižymėti mėgstantys lankytojai, parašantys, kad „čia buvo“. Girininkai pasakoja, kad kasmet tenka remontuoti, perdažyti pavėsines, stalus ar laužavietėse įrengtus suolus. Pasitaiko, kad lauko baldus ne tik aprašinėja palikdami savo telefono numerį ar prisipažinimą meilėje, bet padega, ar net pavagia.
Kad ir kokios didelės atrodytų problemos, abu kalbinti specialistai sutinka, kad situacija po truputį keičiasi į gera.
„Pasitaiko pavienių atvejų kai atvykstame į viešą laužavietę, o ten tik buvusio suolo galai likę, visa kita sudeginta. Kartais nieko blogo negalvodami žalos padaro ir romantikai – atsiveža žvakių, degina jas, užmiršta užgesinti ir išvažiuoja, o stalas išdega. Kartą vienoj poilsiavietėj stogas buvo dengtas medinėm plokštelėm, tai trečdalį stogo nulupo ir sumėtė jas į laužą“, – pavyzdžius vardino G. Vilkevičius.
Kad gamtoje baldai nusidėvi anksčiau patvirtintina ir jų gamintojai. Jie teigia, kad iš ąžuolo masyvo pagaminti lauko baldai net lietuviškomis sąlygomis galėtų tarnauti iki ketvirčio amžiaus. Šiuo metu Lietuvos poilsiavietėse įrengti baldai tarnauja vos 3-6 metus.
Šviesa tunelio gale?
Kad ir kokios didelės atrodytų problemos, abu kalbinti specialistai sutinka, kad situacija po truputį keičiasi į gera. Vis labiau įsitvirtina atsakingas lankytojų požiūris – ir šiukšlių paliekama mažiau, ir baldai ne taip dažnai gadinami. Teigiami pokyčiai atsiranda ir dėl aplinkosaugos srityje dirbančių žmonių pastangų, kurie imasi įvairiausių priemonių, kad šiukšlinimas gamtoje sumažėtų – Karmėlavos pavyzdys nėra vienintelis.
Į šiukšlinimo problemą gamtoje dėmesį atkreipė ne tik valstybinės instituticijos ar girininkijos, kurios kasdien susiduria su šia problema, iniciatyvą saugoti šalies gamtą rodo ir privačios organizacijos.
Šiais metais Suslavičiaus kečupas inicijavo projektą „Lietuvos laužaviečių žemėlapis“, kuriame pateikiamas viešų, teisėtų laužaviečių žemėlapis. Žmonės skatinami iškylauti vietose, kurios yra legalios ir tinkamai parengtos maisto gaminimui gamtoje. Svetainėje www.laužavietės.lt galima rasti tiek vietas, kuriose saugiai galima iškylauti, bet ir patalpinti praktiški patarimai kaip elgtis, kad iškyla gamtoje teiktų džiaugsmą kiekvienam atvykstančiam. Projekto rengėjai pataria: kurkite laužus tam tikslui įrengtose vietose; laužui sukurti naudokite senas šakas, žabus, taip pat atpjovas ir kitas kirtavietėse likusias atliekas; nuolat prižiūrėkite laužą, o baigę jį kūrenti, užpilkite žemėmis ar vandeniu, kol visiškai nustos rusenti.
 |
| lauzavietes.lt nuotr./Laužaviečių žemėlapis |
 |
| lauzavietes.lt nuotr./Poilsiavietė |
 |
| lauzavietes.lt nuotr./Poilsiavietė |
