Faljasą papuošia ninotais vadinamos spalvingos ir dažnai groteskiškos skulptūros, vaizduojančios politikus, garsenybes ar fantastinius personažus. Tos įvairaus dydžio statulėlės, pagamintos vietos menininkų iš kartono ir plastiko, išstatomos Valensijos gatvėse.
Mieste beveik tris savaites aidėjo didžiulių petardų sprogimai, o ore tvyrojo šviežių kepinių bei paelijos kvapas. Festivalio kulminacija įvyks ketvirtadienį, kai paskutinį Faljoso vakarą per visuotines linksmybes bus sudeginta apie 760 ninotų.
„Faljasas man yra gyvenimo būdas. Tai praktiškai religija. Tai garbinimo aktas“, – sakė 26 metų vidurinės mokyklos mokytojas Vicente Rodriguezas.
Šis vyras, kaip ir jo tėvas bei senelis, yra faljeras – vieno iš 380 vietos Faljaso komitetų narys. „Džiaugiuosi galėdamas dirbti ištisus metus, kad galėčiau sudeginti falją (puošnią menišką platformą), – sakė jis. – Tuomet apsiverkiu ir vėl pradedu iš naujo.“
Viena populiariausių švenčių
Ispanijoje, kurioje nestinga neįprastų liaudies švenčių, Faljasas yra vienas iš populiariausiųjų. Jis sutampa su koridos sezono pradžia, bet paprastai ją visiškai nustelbia.
Vienas ninotas, skirtas islamistų išpuolio prieš Prancūzijos satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakciją Paryžiuj, vaizduoja geltoną pieštuką, įbestą į raudono rašalo arba kraujo klaną.
Daugiau negu milijonas turistų atvyksta į tą rytinį pajūrio miestą pamatyti ekstravagantiškų skulptūrų, prieš jas sudeginant. Kai kurie iš tų meno kūrinių būna daugiau negu 20 metrų aukščio.
Ninotai paprastai perteikia šiurkštų, groteskišką humorą: viena statula vaizduoja kylančios kairiosios partijos „Podemos“ lyderį Pablo Iglesią, sėdintį ant unitazo ir laikantį tualetinio popieriaus ritinėlį su konservatyvių pažiūrų Ispanijos premjero Mariano Rajoy atvaizdu.
Tačiau menininkai atkreipia dėmesį ir į tamsesnes temas. Vienas ninotas, skirtas islamistų išpuolio prieš Prancūzijos satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakciją Paryžiuj, vaizduoja geltoną pieštuką, įbestą į raudono rašalo arba kraujo klaną.
Paskutinį Faljaso vakarą visi ninotai, išskyrus du, bus sudeginti. Visuomenės balsais išrinkta laimėjusi pora bus perkelta į vietos Faljerų muziejų.
Pagoniškų pavasario tradicijų tąsa
Faljaso, kurio šaknys veikiausiai siekia pagoniškas pavasario apeigas, dabartinį pavidalą įgijo maždaug XVII amžiuje, kai staliai degindavo atlikusius medgalius gatvėse prie savo dirbtuvių, sakė Faljerų muziejaus vedėjas Ximo Palomarezas.
Tas paprotys įgijo satyrinį atspalvį, kai vietos gyventojai iš tų medienos atliekų pradėjo gaminti lėles, vaizduojančias gerai žinomus vietos veikėjus, kurios galiausiai irgi būdavo sudeginamos.
Tai buvo galimybė žmonėms linksmai kritikuoti ir išjuokti galinguosius, kurie piktnaudžiaudavo savo valdžia, – aiškino X.Palomarezas.
„Tai buvo galimybė žmonėms linksmai kritikuoti ir išjuokti galinguosius, kurie piktnaudžiaudavo savo valdžia, – aiškino X.Palomarezas. – Iš pat pradžių tai buvo galimybė pašiepti pareigūnus ir Katalikų Bažnyčią, kurie stengėsi uždrausti (tą tradiciją).“
Vietos Faljaso asociacijos paprastai išleidžia dešimtis tūkstančių eurų, kurdamos skulptūras, varžydamosi su kitomis bendruomenėmis. 2009 metais, Ispaniją krečiant ekonomikos krizei, brangiausia kompozicija kainavo 900 tūkst. eurų.
Šiemet Faljaso biudžetas bus 6,9 mln. eurų, nurodė organizatoriai.
380 Faljaso komitetų apskritus metus organizuoja loterijas ir kitus renginius, kad surinktų pinigų festivaliui, kurį iš dalies finansuoja miesto rotušė.
„Tai galimybė išmokyti vaikus organizuoti šventę ir dalytis su kitais“, – sakė Carmen Sancho, vienos iš seniausių Valensijoje faljerų giminės narė.
Ji antradienį ruošėsi dalyvauti kartu 100 tūkst. kitų švenčiančių žmonių viename iš svarbiausių festivalio renginių – parado, per kurį dedamos gėlės prie statulos, vaizduojančios miesto globėją – Atstumtųjų Dievo Motiną.
Kaip ir daugybė kitų Valensijos moterų bei merginų, C.Sancho dėvės puošnią suknią su krinolinais, rankomis išsiuvinėtą XIX amžiaus stiliaus raštais.
Po to, kai ketvirtadienį bus sudegintos kitos faljų platformos, šventės dalyviai susirinks miesto pagrindinėje aikštėje, kur bus sudeginta didžiausia – 22 metrų aukščio – skulptūra, vaizduojanti liūtą.
„Kai kurie Valensijos gyventojai per Faljasą išvyksta iš miesto, nes jiems tai nepatinka“, – sakė 29 metų faljeras Hectoras Sebastia, dirbantis suvirintoju.
„Jie sako, kad (ta šventė) tėra visą dieną leidžiami fejerverkai ir išgertuvės. Jie tiesiog to nesupranta“, – pridūrė jis.
