Anglakalbis įmonės darbuotojas nusiuntė elektroninį laišką kolegai, kuriam anglų kalba – ne gimtoji. Pastarasis, suabejojęs vieno žodžio reikšme, žvilgtelėjo į žodyną, tačiau šis ne ką tepadėjo – dvi žodžio reikšmės buvo priešingos viena kitai. Nebūtų, ką pasakoti, jei jis būtų pasirinkęs reikiamą.
Po kelių mėnesių įmonės vadovybė nutarė išsiaiškinti, kodėl projektas žlugo, atnešdamas įmonei šimtatūkstantinius nuostolius. „Paaiškėjo, kad dėl visko kaltas vienas žodis, – sakė Jungtinėje Karalystėje dirbanti bendravimo įgūdžių ir tarpkultūrinės komunikacijos ugdytoja Chia Suan Chong, nepanorusi atskleisti žodžio-kaltininko, mat jis būdingas itin specifinei pramonės šakai ir gali pasufleruoti, apie kokią įmonę kalbama. – Padėtis tapo nebeaiški, nes abi šalys įsivaizdavo skirtingus dalykus.“
Paradoksalu, tačiau anglakalbiams aiškiai perteikti žinutę sekasi kur kas prasčiau negu tiems, kuriems anglų kalba yra antroji ar trečioji.
Pasak Ch.Chong, dažniausiai, kilus tokio pobūdžio nesusipratimams, kalčiausi yra anglakalbiai. Paradoksalu, tačiau aiškiai perteikti žinutę jiems sekasi kur kas prasčiau negu tiems, kuriems anglų kalba yra antroji ar trečioji.
„Daugelis anglakalbių džiaugiasi, kad jų gimtoji kalba tapo viso pasaulio kalba. Jiems atrodo puiku, kad nebebūtina mokytis užsienio kalbų, – sako Ch.Chong. – Vis dėlto, dažnai pasitaiko, kad, kol kokiame nors posėdyje angliškai kalba žmonės iš įvairių šalių, nekyla jokių sunkumų suprasti vieniems kitus, tačiau, kai tik prabyla amerikietis ar britas, niekas jo nesupranta.“
Kaip teigia komunikacijos specialistė, neanglakalbiai tikslingiau ir atidžiau formuluoja mintis. Anglakalbiai – priešingai – linkę kalbėti pernelyg greitai, todėl sunku sekti jų mintis, be to, jų kalboje dažnai pasitaiko juokelių, slengo ir alegorijų, būdingų tik jų kultūrai, bet nelabai suprantamų kitiems. Elektroniniame laiške anglakalbis būtinai pavartos kokią nors nebūtinai visiems žinomą santrumpą, pavyzdžiui, „OOO“, o juk galėtų paprasčiausiai parašyti, kad jo nėra biure (angl. out of office).
„Tik anglakalbis gali nepajusti reikalo taikytis prie kitų pašnekovų“, – sako Ch.Chong.
Reikia pajusti savo klausytoją
Dauguma vartojančiųjų anglų kalbą pasaulyje – ne anglakalbiai, todėl būtent anglakalbiams reikia labiau pasistengti, kad komunikuojama būtų sklandžiai.
„Lingua franca situacija, kai bendravimo kalba – anglų, yra mažiausiai palanki patiems anglakalbiams, – teigia Jungtinės Karalystės Sautamptono universiteto tarptautinės anglų kalbos profesorė Jennifer Jenkins. – Būtent jiems sudėtingiausia suprasti kitus ir kalbėti taip, kad kiti juos suprastų.“
Neanglakalbių žodynas paprastai yra siauresnis, išsireiškimai – paprastesni, be įmantrių pagražinimų ir slengo. Jie turi vienodas galimybes suprasti vieni kitus. J.Jenkins teigia pastebėjusi, kad, pavyzdžiui, britų universitete studijuojantys studentai iš užsienio ne tik puikiai geba suprasti vieni kitus, bet ir lengvai prisitaiko, kai tarp pašnekovų yra prasčiau angliškai kalbančių žmonių.
Vienas iš nesusipratimų šaltinių – santrumpos
Ciuriche (Šveicarija) įsisteigusios draudimo bendrovės mokymų ir projektų vadovo Michaelo Blattnerio gimtoji kalba – Šveicarijos vokiečių, tačiau darbe jis dažniausiai komunikuoja angliškai. „Mano kolegos, kurių gimtoji kalba, kaip ir mano, ne anglų, dažnai man sako, kad mane supranta geriau negu mūsų kolegas anglakalbius“, – tikina jis.
„Vos pradėjęs dirbti tarptautinėje aplinkoje, išgirdau kolegą pranešant: „ETA 16:53“ [angl. ETA – Estimated Time of Arrival, liet. numatomas atvykimo laikas], ir nieko nesupratau, – pasakoja M.Blattneris. – Maža to, kai kurios britų vartojamos santrumpos reiškia visai ką kita negu amerikiečių.“
Be to, pasak M.Blattnerio, reikia atsižvelgti ir į kultūrines subtilybes. Jei britas į pasiūlymą reaguoja fraze „tai įdomu“, gali būti, kad iš tikrųjų tai reiškia „visiška nesąmonė“. Tačiau ne anglakalbiams frazė „tai įdomu“ būtent tai ir reikš, aiškina specialistas.
Retai vartojami žodžiai, kalbėjimo greitis ir murmėjimas sau po nosim – prastas pasirinkimas, ypač, jei telefono ar vaizdo ryšys ne pats geriausias. „Pradedi atitrūkti nuo minties ir užsiiminėti kitais dalykais, nes paprasčiausiai nieko nebesupranti“, – sako M.Blattneris.
Jis priduria, kad posėdžiuose „anglakalbiai pranešėjai dominuoja apie 90 proc. laiko. Tačiau juk kiti žmonės irgi pakviesti ne šiaip sau“.
Vėliau tarpusavyje aptarę tai, ką girdėjo, jie šiaip ne taip suformulavo bendrą versiją, kuri galbūt atitiko tai, ką norėjo pasakyti kolegos iš Kalifornijos, o gal ir neatitiko.
Pasak Badene (Vokietija) įsikūrusios kalbų kursus rengiančios įmonės anglų kalbos padalinio vadovo Dale`o Coulterio, „jokiomis kitomis kalbomis nekalbantys anglakalbiai dažnai tiesiog nesuvokia, kaip anglų kalba turėtų skambėti tarptautinėje aplinkoje.“
Pašnekovas papasakojo, kaip sykį Berlyne jam yra tekę dalyvauti vaizdo konferencijoje, kurioje vienos įmonės kolegas vokiečius instruktavo vadovai iš būstinės Kalifornijoje (JAV). Nors visi darbuotojai vokiečiai gerai mokėjo anglų kalbą, suprato toli gražu ne viską. Vėliau tarpusavyje aptarę tai, ką girdėjo, jie šiaip ne taip suformulavo bendrą versiją, kuri galbūt atitiko tai, ką norėjo pasakyti kolegos iš Kalifornijos, o gal ir neatitiko.
„Daug informacijos lieka neišgirsta“, – sako D.Coulteris.
Kuo paprasčiau, tuo geriau
Anksčiau bendrovėje IBM aukštas pareigas ėjęs prancūzas Jeanas-Paulis Nerriere`as pažymi, kad būtent anglakalbiams dažnai kyla rizika sugadinti sandorį.
„Labai dažnai neanglakalbiai, visų pirma – azijiečiai ir prancūzai, taip bijo susigadinti įvaizdį, kad net ir visiškai nieko nesuprasdami, pritariamai linkčioja galvą“, – pastebi jis.
Kad tokios situacijos būtų kuo retesnės, J.-P.Nerriere`as sudarė naują, vadinamąją „Globish“ kalbą – supaprastintą anglų kalbos versiją. Šioje kalboje apie 1 500 žodžių, o jos gramatika panaši į įprastą, tik paprastesnė. „Tai ne kalba, tai – priemonė“, – sako J.-P.Nerriere`as. Nuo 2004 m., kai ši dirbtinė kalba buvo oficialiai pristatyta, jau parduota per 200 tūkst. „Globish“ kalbos vadovėlių, parengtų 18 kalbų.
„Jei turi galimybę veiksmingai komunikuoti paprasta kalba, sutaupai laiko ir išvengi klaidų bei nesusipratimų“, – aiškina J.-P.Nerriere’as.
Begalę pastangų skyręs tam, kad išmoktų prancūzų kalbą, telekomunikacijų bendrovės „NTT Communications“ vienas iš vadovų – anglakalbis – Robas Stegglesas teigia anglakalbiams turįs patarimą. Šiuo metu Paryžiuje gyvenančio vyro įsitikinimu, „reikia kalbėti glaustai, aiškiai ir tiesiogine prasme, ir dar – paprastai. Tačiau negalima peržengti ribos, skiriančios būtent tokią kalbėjimo manierą nuo globėjiško tono, leidžiančio suprasti, kas viršesnis“.
Nereikia skubėti, geriau palaukti
J.Jenkins atkreipia dėmesį, kad, siekiant veiksmingai anglų kalba komunikuoti su žmonėmis, kurių kalbos supratimo lygiai yra nevienodi, būtina mokėti pajusti savo klausytojus ir prie jų prisitaikyti, labai gerai įsiklausant į įvairiausius anglų kalbos vartojimo niuansus.
„Žmonės, kurie yra mokęsi kitų kalbų, sugeba nesunkiai prisitaikyti prie aplinkos, tačiau anglakalbiai dažnai yra vienakalbiai, todėl jiems daug sunkiau orientuotis kalbos variacijose“, – teigia ji.
R.Stegglesas pastebi, kad posėdžiuose anglakalbiai paprastai kalba tokiu tempu, koks jiems yra įprastas, o užpildydami tarpus mala greitakalbe.
„Gali būti, kad žmogus, kuriam anglų kalba – ne gimtoji, kaip tik stengiasi suformuluoti sakinį, – sako jis. – Tereikia tik šiek tiek palaukti. Kitu atveju po posėdžio jis paklaus: „Tai apie ką ten kalbėjo?“ Arba tiesiog išeis ir joks kitas pokalbis neįvyks, nes žmogus paprasčiausiai nesuprato, apie ką buvo kalbama.“
R.Stegglesas rekomenduoja tą patį dalyką per posėdį pristatyti keliais skirtingais būdais ir iš klausytojų sulaukti ženklo, kad informacija įsisavinta.
„Jei klausytojai niekaip nereaguos, – sako R.Stegglesas, – taip ir nebus aišku, ar jie jus suprato, ar ne.“
