„Nors pačios atostogos įprastai nekelia daug streso, tačiau jas sudaro ir tokie elementai kaip: kelionė, miegojimo, maitinimosi režimo sutrikdymai, kurie gali būti streso šaltiniais“, – aiškina Alabamos universiteto psichologijos profesorius Christopheris Robinsonas.
„Atostogų laukimas taip pat gali geriau nuteikti, suteikti psichologinį palengvinimą“, – teigia C.Robinsonas.
Profesorius pateikia kelis patarimus, kaip galima iš atostogų išspausti daugiausia naudos:
• Rinkitės trumpesnes keliones keletą kartų per metus, o ne vienas ilgas atostogas.
• Neatsisakykite spontaniškų laisvalaikio galimybių savaitgaliais ir kitomis progomis.
• Po laisvalaikio vakaro suplanuokite laisvą rytą.
C.Robinsonas skatina į savo dienotvarkę įtraukti nuolatinius atokvėpius, kad ir kokie jie būtų: pasivaikščiojimas, stovyklavimas, ramus vakaras su šeima, golfas, apsilankymas paplūdimyje ar kelionė į miestą su draugais, nusamdžius vaikui auklę.
„Aš pastebėjau, jog dažni pasisėdėjimai su draugais prie laužo numalšinti stresą man padeda daug geriau, nei milžiniškos atostogos, kurios reikalauja viską suplanuoti. Nors kiekvienas atsipalaiduoja skirtingai, tačiau naudingas yra kiekvienas pabėgimas nuo darbų“, – sako C.Robinsonas.
