Čikis – sargus šuo – loja ant žurnalistų ir kitų svetimų bazės lankytojų. Kariškiai juokauja, kad taip yra tik dėl to, jog šunytis atpažįsta svetimus iš uniformos.
Šuo turi būdą netoli angarų, kuriuose laikomi Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvai. Galima sakyti, kad saugo tuos, kurie saugo mus. Šalia būdos – obelis. Vasarą keturkojis čia randa pavėsį.
Šunytis turi būdą netoli angarų, kuriuose laikomi Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvai.
Čikis karinių oro pajėgų bazėje atsirado prieš ketverius metus. Viena darbuotoja jį rado pasiklydusį ir atsinešė.
Darbuotoja prižiūri šį šunelį, jį maitina, per pietų pertrauką pavedžioja. Maitina ir kalbina augintinį dažnas bazės darbuotojas ar pilotas.
Čikis bazėje atsirado tuomet, kai išėjo ir negrįžo anksčiau čia gyvenęs šuo.
Pastarojo „karjera“ karinėse oro pajėgose prasidėjo tuomet, kai vienas darbuotojas rado mažą ir jau išsekusį šunytį prie pat lėktuvų kilimo tako. Nelaimėlį jau buvo apstojusios varnos ir ketino užkapoti. Galimas daiktas, kad mažylis buvo tiesiog išmestas Zoknių platybėse.
Darbuotojai šunelį išgelbėjo ir laikė pririštą prie angaro. Naktį šuo įsigudrindavo išsivaduoti nuo grandinės, tačiau rytą visada sugrįždavo. Keletą metų šuo džiaugėsi kariškių draugija. Vieną rytą šunelis negrįžo, tačiau netrukus atsirado Čikis.