Neseniai buvo paskelbtas dešimties kitus atrankos išbandymus įveikusių barmenų sąrašas. Su nemaža dalimi jų – jau susipažinome. O šį kartą – kalbamės su paskutiniaisiais. Tai Mantas Ungulaitis iš Vilniaus baro „Uncle Sam‘sAmerican Pub“ bei Marius Žydelis iš, taip pat Vilniuje įsikūrusio, „Sky Bar“.
– Pasirengimas „World Class“ čempionato finalui – eina į pabaigą. Jau netrukus susirungsite su kitais Lietuvos etapo dalyviais. Tačiau kodėl, visų pirma, patys nusprendėte dalyvauti čempionate?
Mantas: Nes tai, turbūt, yra daug didesnė patirtis, nei dirbti kelis metus bare. Manau, jog daug daugiau išmokau ir sužinojau per pusę metų trukusį pasirengimą „World Class“, nei stovėdamas tuos pusę metų tik bare. Tuo labiau, barmenų lygis sparčiai kyla, tad reikia neatsilikti.
Marius: Čempionate dalyvauju todėl, kad tai yra aukščiausios klasės barmenų konkursas. Ir būtent barmenų, o ne kokteilio, kaip dauguma. Tokio lygio konkursai duoda daug patirties ir žinių. Ir, aišku, pergalė bei pripažinimas. Tai pagrindinės dalyvavimo priežastys.
– Už baro stovintys žmonės, dažnai, yra išskirtinės asmenybės. Kokių pomėgių ar išskirtinumų turite jūs patys?
Mantas: Groju, šoku, tik dar nedainuoju, nebent duše (juokiasi). Du kartus mečiau mokslus, kol supratau, kad mano vieta ne švietimo įstaigos suole, o kitoje baro pusėje. Na, o mano hobiai, manau, nėra labai išskirtiniai. Tai kartingai, pokeris. Tiesa, nemažai keliauju.
Nors karjerą bare pradėjau būdamas vos 18 metų, bet per tą laiką teko paragauti paties įvairiausio darbo. Nuo indų plovėjo, iki padavėjo. Dviem kojom bare tvirtai stoviu jau kiek daugiau nei tris metus.
Marius: Mokyklos laikais profesionaliai sportavau krepšinį, į NBA nepaėmė, tai teko mesti (šypsosi). Dabar mėgėjiškai kartas nuo karto palakstau. Studijų metu buvau labai susidomėjęs vertybinių popierių prekyba bei valiutų prekyba internetu. Atėjo finansinė krizė, susidomėjimas baigėsi, bet tikrai daug išmokau. Tada atėjo laikas pokeriui. Milijonų neuždirbau, bet ir nepradirbau. Beje, tuo metu barmeno darbas buvo kaip paprastas darbas, nes tikėjausi ir norėjau pagrindines pajamas uždirbti pradžioje iš finansų rinkų, vėliau iš pokerio. O jau kokį pora metų tai yra mano pagrindinis varomasis arkliukas. Beje, barmenu dirbu jau devinti metai ir visi jie tam pačiam bare.
– Į Lietuvą atvykstantys „World Class“ ambasadoriai iš užsienio nuolat pabrėžia, kad geram barmenui nepakanka tik gerai išmanyti kokteilių gaminimo technologijų. Kokias savybes, jūsų manymu, turi turėti geras barmenas?
Mantas: Geras barmenas yra tas, kuris savo svečius pasitinka su šypsena, lengvai bendrauja. Ne ką mažiau svarbu ir nuolatinis domėjimasis visomis naujovėmis. Tiesa, svarbu ne tik jomis domėtis, bet ir pritaikyti kasdieniniame darbe. Dar išskirčiau humoro jausmą, kuris, mano nuomone, yra labai svarbus, savikritiškumą. Geras barmenas turi mokėti mokytis ir būti nearogantiškas.
Marius: Geras barmenas tai, visų pirma, svetingas ir malonus. Tada išmintingas, pastabus, kruopštus, tvarkingas, komunikabilus, greitai reaguojantis, charizmatiškas. Puikiai išmanantis alkoholio gamybos procesus, kokteilių maišymo meną ir puikiai įvaldęs kokteilių gamybos technikas. Svarbiausia, kad suprastų, jog ne jis šitam versle svarbiausias, o jo svečias. Nes jei nebus svečių, nebus ir barmenų.
– Visus „World Class“ Lietuvos etapo dalyvius kviečiame pasvajoti – koks bus ateities kokteilis. Kas jums pirmiausia šauna į galvą?
Mantas: Kokteilių bus daug… ir visi jie bus ateities! Esu tikras, kad kiekvienas kokteilis, gaminamas kasdien, juda tobulybės ir ateities link.
Marius: Kaip buvo 2-3 ingredientų kokteiliai, taip ir liks. Bet žmones labiausiai trauks tie, kurie kuo įdomiau ir išradingiau pateikti. Populiarės vietiniai ingredientai, būdingi tik toje šalyje, netradiciniai ingredientai.
– Beje, gal turite įkvėpimo šaltinį, kuris padeda nuolat tobulėti, siekti daugiau?
Mantas: Pirmiausia šauna į galvą Peter Dorelli, su kuriuo susipažinau visai netikėtai – prie baro. Tik po valandos bendravimo supratau, kas jis toks. 53 metai barmenų pasaulyje! Vau! Tikra įkvėpimo bomba.
Marius: Įkvėpimo šaltinių neieškau ir neturiu specifinių. Tai ateina įkvėpimas, tai praeina. Žinau tik viena, jog kai nėra įkvėpimo – jis vistiek ateis, tik reikia palaukti truputį. Beje, man puikiai sekasi už baro būti svetingu, pastabiu, tiksliu, maloniu ir tvarkingu (šypsosi).