Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Svajonių profesijos, kurioms užkirsti kelią gali prastas regėjimas

Dažniausiai žmonės matyti puikiai nori visų pirma dėl to, kad geriau jaustųsi savo kasdieniame gyvenime, neturėtų problemų atpažindami veidus gatvėse, kainas parduotuvėse ar vaizdą kino teatro ekrane. Tačiau gero matymo privalumai nesibaigia tik komfortu. Kai kurių profesijų atstovams – „erelio akys“ ir idealus regėjimas yra vienas iš pagrindinių keliamų reikalavimų. Jiems neleidžiama nešioti nei akinių, nei kontaktinių lęšių.
Akis
Akis / Kadras iš „YouTube“

„Dažniausiai žmonės akių operacijas darosi dėl  gyvenimo komforto. Akiniai arba kontaktiniai lęšiai kliudo kasdieniame gyvenime, kai kurie žmonės yra alergiški lęšiams ir negali jų nešioti. Vėliau pacientai atranda daugybę privalumų: darbe, ypač jei tenka dirbti prie kompiuterio, su popieriais ir panašiai – tuomet akys mažiau pavargsta, nereikia nuolat valytis akinių ir panašiai. Ir, žinoma, esama ir tokių profesijų, kurioms lazerinė akių operacija yra vienintelė alternatyva, norint išlikti darbo rinkoje “, – sako akių klinikos „Lirema“ gydytoja oftolmologė Lina Socevičienė.

Pateikiame 5 profesijų, kurių atstovams matyti gerai nenaudojant jokių pagalbinių priemonių yra tiesiog būtina, sąrašą. Šios profesijos yra išskirtinės tuo, kad jų yra atsakingi ne tik už savo, bet ir už kitų gyvybes.

Ugniagesiai. Ugniagesių darbas gaisro metu būna itin įtemptas. Gelbėdami žmones iš degančių pastatų, jie privalo gerai matyti net ir kuomet jiems trukdo dūmai, privalo sugebėti tinkamai įvertinti atstumus. Kontaktiniai lęšiai karščio, su kuriuo susiduria ugniagesiai, gali tiesiog neatlaikyti, akiniai – taip pat. Todėl ugniagesiais-gelbėtojais norintiems tapti žmonėms taikomi griežti regos reikalavimai, ir būtent regos problemos kartu su stuburo problemomis yra pagrindinės priežastys, kodėl norintys tapti ugniagesiais-gelbėtojais iš karto po medicininio patikrinimo išgirsta, kad yra netinkami šiam darbui.

Lėktuvų pilotai. Kai kurios skrydžių kompanijos tiesiog draudžia savo pilotams nešioti akinius arba kontaktinius lęšius. Paaiškinti tai labai paprasta – skrydžio metu lėktuvo pilotas yra atsakingas už daug žmonių gyvybių. Susiklosčius ekstremaliai situacijai, akiniai gali tiesiog nukristi nuo nosies, o kontaktiniai lęšiai – susidrumsti arba iškristi iš akies. Kadangi piloto darbe gali pasitaikyti situacijų, kuomet net kelios ar keliolika sekundžių yra lemiamos, tokių įvykių būtina išvengti. 

Gelbėtojai. Jeigu žiūrėjote legendinį serialą „Gelbėtojai“, tikriausiai pastebėjote, kad nei vienas iš pagrindinių serialo personažų nenešiojo akinių. Ir tai visiškai suprantama – gelbėtojo rega turi būti puiki, kad galėtų pamatyti skęstantį žmogų net iš didelio atstumo ir teisingai įvertinti padėtį. Nei akinių, nei kontaktinių lęšių gelbėtojas nešioti negali – akinius jūroje labai lengva pamesti, o kontaktinius lęšius vanduo taip pat gali išplauti iš akių. Tuomet gelbėtojui pastebėti skęstantįjį gali būti daug sunkiau.

Kariuomenė. Skirtingose šalyse regos reikalavimai norint tarnauti kariuomenėje skiriasi, tačiau daugelyje jų jie yra labai griežti. Ir tai visiškai suprantama – jei karys yra siunčiamas tarnauti į aktyvią tarnybą, jis turi matyti puikiai, ir akiniai dažnai gali sukelti problemų. JAV kariuomenė, kuri neretai laikoma pavyzdžiu, sudaro galimybes visiems prastai matantiems personalo darbuotojams, ne tik kariams, pasidaryti lazerines regos korekcijos operacijas, ir šia galimybe pasinaudoja net trečdalis jų. Tai ypač pakelia atrankos kartelę į specialiąsias pajėgas, kuriose tobulas regėjimas yra būtinas – anksčiau, kol lazerinių akių operacijų technologijos dar nebuvo išplėtotos, didelė dalis potencialių kandidatų būdavo atmetami vien dėl netobulo savo regėjimo, kadangi specialiosiose pajėgose nei akiniai, nei lęšiai neleidžiami. Aukšti reikalavimai regėjimui egzistuoja ir Lietuvos specialiosiose pajėgose.

NASA astronautai. Iki 2007 m. prastas regėjimas ribojo ne vieno svajojančio pakilti į kosmosą galimybes. NASA reikalavimai buvo griežti – norinčių tapti astronautais regėjimas turi būti tobulas, kadangi  nei akinių, nei lęšių saugus dėvėjimas kosmose, nesvarumo sąlygomis, patiriant didžiules apkrovas yra tiesiog neįmanomas. 2007 m. situacija iš esmės pasikeitė – NASA oficialiai leido į astronautus pretenduoti žmonėms, kurie pasidarė lazerinės regos korekcijos operacijas. Prieš tai NASA kruopščiai atliko daug testų, siekdama išsiaiškinti, ar tokias operacijas pasidariusių žmonių akims nieko blogo nenutiks kosmose. Testų rezultatai buvo teigiami. Pačių NASA pateikiamais duomenimis, daugiau negu 50 proc. norinčių tapti astronautais pereidami medicininę apžiūrą atkrenta būtent dėl prasto regėjimo. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais